„Mea maxima culpa“ – „Esu labai kaltas“ dėl bjaurios išnaudojimo nuodėmės ir padarytų klaidų. Popiežius emeritas kaip krikščionis išreiškia gėdą, skausmą ir nuoširdžiai prašo atleisti.
Benediktas XVI, kaip buvo žadėjęs, pagaliau prabilo. Jis prabilo kaip krikščionis. Beveik 95 metų amžiaus krikščionis, artėjantis prie savo ilgo gyvenimo pabaigos, kurio kūnas nusilpęs, balsas silpnas, bet protas šviesus, atsidūrė kaltinimų ir ginčų centre. Trumpas ir nuoširdus atsakymas kyla iš gilaus tikėjimo. Ratzingeris savo asmeninės ir jaudinančios išpažinties atskaitos tašku pasirinko Mišių atgailos aktą. Kiekvienos Eucharistijos liturgijos pradžioje celebrantas ir tikintieji kartoja: „Esu kaltas, esu labai kaltas“. Tai suvokimas, kad esame nusidėjėliai, todėl mums reikia maldauti gailestingumo ir atleidimo. Tokia atgailautojo laikysena yra tolima tiek triumfalizmui, laikančiam Bažnyčią žemiška galia, tiek korporatyvistiniam stiliui, susiaurinančiam jos gyvenimą iki organizacijos, struktūros ir strategijos. Tai ir labai toli nuo daugybei žmonių labai būdingo įpročio visada teisti kitus ir jų klaidas, negalvojant apie savąsias.
Būdamas Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu Josephas Ratzingeris kovojo su dvasininkų seksualiniais nusikaltimais. Būdamas popiežiumi, jis išleido labai griežtus įstatymus kovai su šiais bjauria votimi.
Po ataskaitos paskelbimo praėjusios dienos jam buvo proga peržvelgti sąžinę ir asmeniškai apmąstyti tai, kas įvyko. Popiežius emeritas sako, kad susitikdamas su išnaudotais asmenimis jis žvelgė į akis nukentėjusiems nuo tos didžios kaltės ir suprato, kad ir mes tampame tos didžiosios kaltės bendrininkais, kai jos nepaisome arba kai jos su reikiamu ryžtu ir atsakomybe nesprendžiame, kaip dažnai atsitiko ir tebeatsitinka. Jis išsakė gėdą, liūdesį ir paprašė atleidimo už visus nusikaltimus ir klaidas, taip pat ir tas, kurios buvo padarytos jam vykdant atsakingas pareigas ten, kur jis tarnavo, Vokietijoje ir Romoje. Pats savęs neteisindamas, popiežius emeritas rašo, kad jį slegia požiūris tų, kurie vis dar nuvertina šį reiškinį, kurie miega, kaip miegojo apaštalai Alyvų sode, palikę Jėzų vieną, kai jis meldėsi ir prakaitavo krauju nuodėmės bedugnės akivaizdoje. Popiežius emeritas prašo brolių ir seserų melstis už jį.
Benedikto XVI laiškas – tai žodžiai bejėgio seno žmogaus, kuris jaučia, kad artėja susitikimas su Dievu, kurio vardas yra gailestingumas. Tai žodžiai nuolankaus Viešpaties vynuogyno darbininko, kuris nuoširdžiai prašo atleidimo, neišsisukinėdamas, nebėgdamas nuo problemų konkretumo. Jis kviečia visą Bažnyčią jausti skausmą dėl kraujuojančios nepilnamečių lytinio išnaudojimo žaizdos.
Andrea Tornielli, Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos redakcijų direktorius
