„Jau metus su skausmu stebime smurtą Mianmare. Kaip savo kartoju šio krašto vyskupų raginimą tarptautinei bendruomenei siekti visų suinteresuotų šalių susitaikymo. Negalime nusisukti į kitą pusę nuo daugelio brolių ir seserų kančių. Prašykime maldoje Dievą paguodos šiai iškankintai tautai. Jam patikime savo pastangas dėl taikos“, – sakė trečiadienį popiežius.
Galima priminti, kad praėjo metai nuo karinio perversmo Mianmare. 2021 vasario 1-ąją kariuomenės vyresnybė paskelbė nepaprastąją padėtį ir perėmė valdžią į savo rankas, nes esą civilinė valdžia korumpuota ir kelia grėsmę krašto suverenitetui. Tai nėra naujovė – kariuomenė Mianmarą valdė dešimtis metų iki 2008 metų, kai sutiko pradėti pereinamąjį laikotarpį link šalies demokratizavimo. 2015 buvo išrinktas pirmasis parlamentas.
Po kariuomenės perversmo kilo pilietinių protestų bangos. Dalis protestų neišvengiamai virto gatvių susirėmimais, kai kuriose Mianmaro provincijose grįžo karo padėtis. Per pastaruosius dvylika mėnesių skaičiuojama apie 1500 žūčių, beveik 12 000 karinį režimą kritikavusių asmenų areštų. Vidaus pabėgėlių skaičius persirito per 600 000 skaičių.
Katalikų Bažnyčia Mianmare dalijasi visų žmonių kryžiumi. Ji nemojuoja politinėmis vėliavomis, tai ne jos uždavinys. Tačiau netyli, kai sužinoma apie piktinančius nusikaltimus, civilių žudynes, įskaitant vaikus, nekalbant apie tuos atvejus, kai tiesiogiai grasinama dvasininkams, vienuoliams ir tikintiesiems, nusiaubiami krikščioniški maldos namai. Iš kitos pusės, kviečia padėti visiems stokojantiems, perkeltiems, pabėgusiems, sužeistiems. Bažnyčia remia žmonių protesto teisę, smerkia kariuomenės sukurtą baimės klimatą, bet pabrėžia, kad smurtas nėra geras kelias. Kariuomenei nuolatos primena jos pačios pažadus gerbti žmonių gyvybes, leisti tiekti vietinę ir tarptautinę humanitarinę pagalbą, nekalinti asmenų be teismo ir ieškoti taikių sprendimų. Vienas iš garsiausiai skambančių balsų priklauso Mianmaro sostinės Rangūno arkivyskupui Charles Maung Bo.
Vasario 1 dienos interviu Vatican News kardinolas Bo Bažnyčios misijai apsakyti pasitelkė popiežiaus Pranciškaus išsireiškimą – ji turi būti tarsi „sužeistas gydytojas“, kuris laiko iškėlęs vilties, jog galima būti kitaip, lempelę. (RK / Vatican News)
