Gyvenimas miške – tai nesibaigiantys iššūkiai. Dažnam iškyla klausimas, kur geriau – miške ar mieste? Ar verta pykti ant lapės, kuri nusinešė vištą, ant elnių, kurie ir vėl išlaužė obelų šakas, ant šernų, kurie ,,išarė“ pievą?

Tikras gamtininkas atsakys – tikrai neverta. Juk dažniausiai patys esame kalti, kad neapsaugojom, nors ir sunku tai prisipažinti. Matydami tik blogį, neįvertinam gamtos teikiamų dovanų.

Spalio 9 d. buvo pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ įgyvendinimo taisyklės. Nuo šiol pareiškėjai galės pretenduoti į paramą pagal kelias kokybės sistemas. Patvirtinta ir daugiau paramos gavėjams palankių taisyklių pakeitimų.

Šiuo metu pietvakarių link skrendančius migruojančius paukščius galima pamatyti visur, bet didžiausia jų gausa – pamaryje ir pajūryje, kur susitelkia iš šiaurės ir rytų į Lietuvą atskridusių sparnuočių pulkai.

Trečiadienį, spalio 11 d., 10 val.  Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre (Antakalnio g. 25, Vilnius) kviečiama konferencija didžiojo kormorano gausos reguliavimo priemonėms ir efektyvumui aptarti.

Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją visoje šalyje, ketvirtadienį ji kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama padengti nuo liūčių nukentėjusių žemdirbių nuostolius.

Premjero atstovas Tomas Beržinskas BNS patvirtino, kad laiškas Komisijai išsiųstas ketvirtadienį ryte.

Kasmet spalio 4-ąją minima Pasaulinė gyvūnų globos diena. Ji švenčiama nuo 1931-jų, kai Florencijoje (Italija) įvyko pirmoji gyvūnų globos konferencija. Šios šventės globėju pasirinktas šventasis Pranciškus, kuris savo žemiškajame gyvenime pasižymėjo ypatingu jautrumu visiems gyvūnams. Lietuvoje ši diena minima ir švenčiama nuo 1994 metų.

Tačiau gyvūnų globos pradžia Lietuvoje yra kur kas senesnė. 1873 metais Mykolas Oginskis Rietave įsteigė pirmąją gyvūnų globos draugiją, kuri gyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo. 1922 metais generolo J.J. Bulotos, prof. T.Ivanausko, S.Kymantaitės-Čiurlionienės rūpesčiu draugija atgaivinta, ji veikė iki 1940 m. Vėliau jos veikla atkurta 1990 metais. 

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūrai rajono gyventoja perdavė gandrą. Paukštis pervežtas į Šiaulių jaunųjų gamtininkų centrą ir  bus perduotas Gyvūnų globėjų asociacijai.

Į Kelmės rajono agentūrą kreipėsi Kelmės rajono, Kražių seniūnijos, Bukantiškės kaimo gyventoja. Moteris sakė norinti perduoti aplinkosaugininkams ar gyvūnų globėjams Baltąjį gandrą. 

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) pateikė Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pasiūlymų paketą, kuriame gerokai mažiau biurokratinių reikalavimų ūkio subjektams. Daugiausia siūlomų pokyčių susiję su vadinamųjų apskaitos, susijusios su tam tikra žemės ūkio veikla, žurnalų pildymu.

Daugiausia supaprastinimų siūloma taikyti augalų apsaugos produktų kontrolės srityje. Iki šiol žemdirbiai privalo pildyti augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo žurnalą. Šiuo metu AAP naudojimo žurnale yra 16 grafų, kurias reikia užpildyti atlikus augalų apsaugos produktų purškimą. VAT siūlo atsisakyti perteklinės informacijos ir pildyti tik 5 svarbiausias grafas.

Rugsėjo 30 d. nustojo galioti beveik 50 metų veikusi Europos Sąjungos (ES) cukraus kvotų sistema, taigi cukraus gamintojai galės nevaržomai plėtoti savo gamybą ir ieškoti naujų eksporto rinkų.

Nuo spalio 1 d. nebeliko cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybos kvotų, gamybos mokesčių, mažiausios runkelių kainos, kurią turėjo mokėti cukraus gamintojai cukrinių runkelių augintojams, panaikintos cukraus importo ir eksporto licencijos (išskyrus atvejus, kai cukrus importuojamas pagal tarifines kvotas).

Jau nuo spalio 16 d. pradedami mokėti 70 proc. tiesioginių išmokų avansai už 2017 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Planuojama, kad iki lapkričio 30 d. avansai – 225 mln. Eur – pasieks net 99 proc. pareiškėjų. Likusi tiesioginių išmokų dalis į pareiškėjų sąskaitas pradės plaukti nuo gruodžio 1 d.

Leidimas vietoj 50 proc. mokėti iki 70 proc. dydžio avansus suteiktas tik dešimčiai ES šalių. Viena iš jų – Lietuva. „Pateikta išsami meteorologinė analizė pasitarnavo kaip svarus argumentas įtikinant Europos Komisiją lanksčiau pažvelgti į reglamentą ir suteikti mūsų šalies žemdirbiams tokią galimybę“, – situaciją apibūdino žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Rugsėjo 29 d. prasideda Lietuvos zoologijos sodo (LZS) akcija „Gilė 2017“. Dalyvauti joje kviečiami savanoriai, norintys ir galintys pririnkti ąžuolo gilių LZS gyvūnams. Ši tradicinė akcija rengiama jau dešimtą kartą.

Gilės priimamos nuo rugsėjo 29 d. 10 val. iki spalio 9 d. 17 val.: pirmadieniais–ketvirtadieniais – nuo 9 iki 15 val., penktadieniais – iki 14 val. Pietų pertrauka – nuo 12 iki 13 val. Darbo dienomis jos priimamos LZS administracijoje (Radvilėnų pl. 21, Kaunas), savaitgaliais – prie LZS pagrindinių bilietų kasų nuo 10 iki 17 val.

Galintieji LZS gyvūnus palepinti ir moliūgais kviečiami jų atnešti kartu su gilių maišeliais.

Žuvinto biosferos rezervato specialistams ir kitiems paukščių mylėtojams šis ruduo atnešė staigmenų. Rugsėjo antrą dekadą Žuvinto pelkėje nakvojo netoli trijų tūkstančių gervių, o ežere – beveik tiek pat pilkųjų žąsų. Žuvinte pilkosios žąsys ir gervės renkasi vasaros pabaigoje kasmet, tačiau tiek daug šių  balsingų paukščių, kurie ko gero, visi susirinkę iš mūsų krašto, dar bėra buvę per visą šių paukščių apskaitų laikotarpį. Lietingi orai, stabdantys darbus laukuose, yra palankūs į tiems Žuvinto apylinkes suskrendantiems paukščiams.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, suprasdami ūkininkų situaciją, Žemės ūkio ministerijos prašymu force majeure pažymas stengsis išduoti kuo greičiau.

Ūkininkai, patyrę nuostolių dėl didelio kritulių kiekio ir negalintys vykdyti įsipareigojimų partneriams, gali kreiptis į teritorinius prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kurie išduoda  nenugalimos jėgos aplinkybes (force majeure) liudijančias pažymas. 

Liaudies išmintis sako kad žodis – ne žvirblis, jo nepagausi. Taip atsitiko ir su miškininkams mestu kaltinimu, kad valstybinių miškų valdymo sektoriuje esama neskaidrumo. Tai sukėlė nemenką, bet teisingą miškininkų pasipiktinimą. Neseniai lankiausi Veisiejų urėdijos Kapčiamiesčio girininkijoje. Likau be galo sužavėta puikiu šiuolaikišku darbo organizavimu, savo darbą itin mylinčio, pažangaus mąstymo ir plataus požiūrio girininko Rimanto Pilecko veikla. Puikiu organizuotumu, kūrybiškumu, pažangiu, drąsiu požiūriu į darbą pasižymintis idėjinis miškininkas, nuolat ieško netradicinių sprendimų ir galimybių. Ypač įkvepia šio, iš pažiūros itin kuklaus vadovo drąsa, diegiant naujoves, jo siekis išbandyti naujas metodikas, eksperimentuoti. Tai itin džiugina ir parodo miškininko meilę savo profesijai, darbui. Jo požiūris į kartu dirbančius žmones. organizuotumas atskleidžia jo išskirtinius lyderio bruožus. R. Pileckas siekia ne tik  puikių ekonominių rezultatų, bet ir stengiasi sukurti gražią aplinką, rasti įdomių kraštovaizdžio ir rekreacijos sutvarkymo sprendimų. Visa tai parodo, kokių perliukų, darbščių, kūrybiškų, profesionalių pasiaukojančių veiklai žmonių miškininkystės sektoriuje turime. Ir turime daug ne tik sąžiningų, bet ir išskirtinai idėjinių, pasiaukojančiai dirbančių žmonių. Tokius faktus privalome atskleisti. Mes – politikai – turime jų darbus ištraukti į dienos šviesą, juos skatinti ir motyvuoti.

Šių metų rugsėjo 7 – 13 d. afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai laukinėje faunoje buvo nustatyti 1 sumedžiotam šernui ir 63 šernų gaišenoms:

1. Anykščių r. sav. Troškūnų ir Kavarsko sen. – 8 šernų gaišenoms,

2. Biržų r. sav. Papilio sen. – 1 šerno gaišenai,

3. Ignalinos r. sav. Naujojo Daugeliškio sen. – 3 šernų gaišenoms,

4. Jonavos r. sav. Užusalių sen. – 1 sumedžiotam šernui,

5. Kaišiadorių r. sav. Palomenės sen. – 1 šerno gaišenai,

6. Panevėžio r. sav. Ramygalos, Krekenavos, Naujamiesčio, Vadoklių, Upytės sen. – 14 šernų gaišenų,

Rugsėjo 16 d. prasidės lašišų ir šlakių žvejybos Lietuvos upėse sezonas. Nors šias žuvis leidžiama žvejoti nuo sausio 1 d. iki spalio 15 d., intensyviausiai jos gaudomos nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d., kai daugiausia jų migruoja Nemunu ir Nerimi aukštyn į mažesnes upes.

Žvejams mėgėjams šį sezoną naujiena yra tai, kad nuo spalio 1 d. iki 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privalu nedelsiant paleisti atgal į upę net ir turint žvejo mėgėjo kortelę. Taip nustatė aplinkos ministras, pakeitęs lašišų ir šlakių limituotos žvejybos sąlygas. Šis sprendimas buvo priimtas po ilgų diskusijų su žvejų mėgėjų asociacijomis bei Lietuvos meškeriotojų sąjunga ir pritarus Mėgėjų žvejybos tarybai.

Lietuvoje toliau plintant afrikiniam kiaulių marui, šią savaitę aptiktas tūkstantasis nuo ligos kritęs šernas - kur kas daugiau nei pernai tuo pat metu. Be to, šią savaitę liga nustatyta kelių kiaulių ūkyje Panevėžio rajone.

Nuo spalio 2 d. norintys pasinaudoti Europos Sąjungos parama verslui plėsti kaimo vietovėse vėl galės teikti paraiškas. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) jas priims iki spalio 31 d.

Šiam paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rinkimo etapui skirta 19 mln. Eur paramos lėšų. Neseniai buvo patvirtintos ir naujos šios priemonės veiklos įgyvendinimo taisyklės.

Nors šiemet javapjūtė dėl šalto ir vėlyvo pavasario bei ne ypač šiltos vasaros vėluoja dviem savaitėmis, tačiau ji jau persirito į antrą pusę, ir galima pasidžiaugti geresniais nei pernai beveik visų javų bei rapsų sėklų kokybės rodikliais. Tai teikia vilties, kad šiemet lietuviškų javų ir rapsų derlius bus geresnis nei pernai. Tokias išvadas galima daryti išanalizavus Valstybinės augalininkystės tarnybos tinkle administruojamų grūdų analizatorių „Infratec“ bei laboratorijoje atliktų kokybės tyrimų duomenis.

Ąžuolas – lietuvių folkloro tvirtybės simbolis, tad natūralu, kad iki dabar čempionai pasitinkami šio karališko medžio lapų vainikais, tik gaila, kad šventomis buvusių ąžuolų girių šalyje mažėja. Miškų istorijos šaltinių duomenimis, XVI amžiuje dabartinėje Lietuvos teritorijoje galėjo būti 15–20 proc. ąžuolynų, dabar jų yra tik apie 1,9 proc. visų miškų plotų, bet džiugina tai, kad pamažu šios girios imtos vėl auginti.

Gamtininkai pastebi naujų rudeninės paukščių migracijos požymių, praneša Aplinkos ministerija.

Kaime dirbantys fiziniai asmenys ir mažos įmonės nuo spalio 2 d. jau vėl gali kreiptis ES paramos veiklai plėtoti.  

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sėkmingai įvykdė pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už rinkai patiektą pieną mokėjimus.

Penktadienį prasideda aplinkosauginė akcija „Lašiša“. Per ją bus organizuojami reidai, aplinkosaugininkai budės šių žuvų migracijos ir neršto vietose, stabdys ir tikrins transporto priemones.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kvietimu lankosi Indijos ekspertų delegacija, kuri domisi žirnių ir kitų  grūdinių kultūrų pasėlių priežiūra, derliaus sandėliavimo sąlygomis bei  kenksmingųjų organizmų kontrole. Indijos ekspertai siekia įsitikinti, kad Lietuvos grūdų augintojų, sandėliuotųjų, grūdais prekiaujančių ūkio subjektų  ir Valstybinės augalininkystės tarnybos (VATŽŪM) pastangos yra pakankamos, užtikrinant aukštą eksportuojamų grūdų kokybę.

Nacionalinė mokėjimo agentūra rugpjūčio 23 d. užsakė pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už rinkai patiektą pieną lėšas ir kitą savaitę atliks pavedimus pieno gamintojams.

Išmokas už melioracijos griovių priežiūrą gaunantiems ūkininkams primename šienavimo įsipareigojimų terminus.

Artėjant naujo grikių derliaus nuėmimui bei supirkimui ir atsižvelgiant į praėjusių metų patirtį, kai ekologiškuose grikiuose buvo nustatytos neleistinos naudoti cheminės medžiagos – herbicidas glifosatas – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė sustiprinti tokių grikių kontrolę.

Vienas reikšmingiausių išskirtinių Lietuvos bruožų – žaliuojantys miškai. Pastarieji, užimantys daugiau nei 30 procentų visos šalies teritorijos, reikalauja atitinkamos priežiūros – privalu nuolatos stebėti miškų būklę, medžius reikia saugoti nuo kenkėjų, gaisro, atsodinti iškirstus plotus bei veisti jaunuolynus. Rūpestis žaliaisiais plotais lemia ir geresnę medienos kokybę, didesnį ir efektyvesnį jos pardavimą. Būtent siekis tinkamai rūpintis savo turtu, tampa viena iš priežasčių miškų savininkams kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP).

Šią savaitę prie vandens telkinių ėmė aidėti šūviai. Mat rugpjūčio 15 diena yra vandens paukščių medžioklės pradžia. Jau galima medžioti didžiąsias, o taip pat rudagalves antis, dryžagalves, rudagalves krykles, klykuoles ir kanadines bernykles. Kuoduotasis antis ir laukius medžioti bus leista nuo rugsėjo 15 dienos iki gruodžio 15 dienos.