Lietuvoje pradedamas įgyvendinti pirmasis šalyje LIFE integruotasis projektas, kuriuo siekiama stabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą bei kiek įmanoma jas atkurti. Toks didelės svarbos ir apimties projektas – pirmasis Baltijos šalyse.

Dėl taršos azoto ir fosforo junginiais prastėja tiek šalies vidaus vandenų, tiek Baltijos jūros būklė, didėja jų eutrofikacija. Šiai taršai mažinti skiriamos Nuotekų tvarkymo reglamento pataisos, kurias rengia Aplinkos ministerija.

Vasario 1 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) pradedamos rinkti paraiškos asbestiniams stogams pasikeisti. Kaimo gyventojai, norintys atnaujinti savo namų stogus ir taip pagerinti gyvenimo kokybę, paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritį „Parama asbestinių stogų dangos keitimui“ galės teikti iki vasario 28 d.

Žuvinto pelkės pakraštyje, ties Liepakojų kaimu, gamtotvarkininkai dirba ir savaitgaliais. Mat į porą savaičių susitraukusi žiema gali neleisti nuveikti visų darbų, kurie būtini jau dešimtmečius nenaudotoms pelkėms išsaugoti. Žiema – geriausias laikas iškirsti suvešėjusius karklynus, nuskurdusių guodalksnių guotus ir nendres iš plačių Žuvinto pelkės pakraščių, kuriuose užsiliko retosios augalų ir gyvūnų rūšys.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) išnagrinėjo vartotojo ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ginčą: vartotojas tvirtino, kad jam taikomas per didelis karšto vandens suvartojimo normatyvas, tačiau VKEKK, išsiaiškinusi visas aplinkybes, patvirtino, kad normatyvas pritaikytas teisingai.

Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad administracinės naštos mažinimas žemės ūkio subjektams yra prioritetinis uždavinys, kurio įgyvendinimo darbai yra gerokai įsibėgėję – baigtas pirmasis darbų etapas, kuriuo gerokai sumažintas ūkinės veiklos žurnalų skaičius.

Nors paprastasis koatis (lot. Nasua nasua) iš meškėninių šeimos ir nėra natūraliai paplitęs mūsų krašte, Lietuvoje jį galima pamatyti auginamą zoologijos soduose, aptvaruose. Tačiau šis gyvūnas yra invazinis – 2016 m. įtrauktas į ES invazinių rūšių sąrašą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad per savaitę (sausio 11 d. – 19 d.) mūsų šalyje afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 95 vietose, liga diagnozuota 27 sumedžiotiems šernams ir 198 gaišenoms. AKM nustatytas:

Lietuvoje  dar ne taip seniai susikūrusios žuvininkystės regionų vietos veiklos grupės (ŽRVVG) jau gali pasigirti sėkmingai įgyvendintomis vietos plėtros strategijomis. Pasinaudojus ES ir valstybės parama, įgyvendinami vietos projektai žuvininkystės regionuose – stiprėja akvakultūros sektorius, didinamas žuvininkystės įmonių konkurencingumas, kuriamos naujos darbo vietos.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad gyventojams, iki šiol nesumokėjusiems žemės mokesčio, mokesčių administratorius išsiuntė priminimus. Pranešimai siunčiami per sistemą Mano VMI (https://www.vmi.lt/manovmi/), vėliau – klasikiniu paštu. Žemės mokesčio dar nesumokėjo 1425 Marijampolės savivaldybės gyventojai. Jie turėtų papildyti biudžetą beveik 44 tūkst. eurų suma.

Pagal Registrų centro pateiktą informaciją, vakar vakare visos 42 VĮ miškų urėdijos išregistruotos iš Juridinių asmenų registro. Tai reiškia, kad buvusi valstybinių miškų ūkio valdymo sistema nustojo galioti. 

„NordBalt“ jungčiai užtikrinant pigesnės elektros energijos importą, praėjusiais metais jos kaina Lietuvoje toliau mažėjo. Nepaisant to, elektra mūsų šalyje buvo brangesnė nei Latvijoje ar Estijoje.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pradėjo akciją „Kaminukas“. Šiaulių agentūros specialistai dvi dienas tikrino įvairią veiklą vykdančias įmones ir asmenis Šiaulių mieste. Buvo patikrinti 8 juridiniai asmenys ir 6 fiziniai asmenys vykdantys veiklas pagal individualias pažymas.

Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atvėsus orams, ežeruose pradėjo formuotis ledo danga. Patys mažiausi ir sekliausi ežerėliai pietrytinėje šalies dalyje jau užsitraukė ledu, tačiau šiandien jis tėra 2-3 cm storio. Nors ir laukiama, kad artimiausiomis naktimis atšals iki 10 laipsnių, savaitgalį dar niekur nebus saugaus ledo.

     Kalendorinė žiema Lietuvoje jau praleido pirmąjį savo mėnesį, tačiau rimtų šalčių, kurie sukaustytų dirvą ir vandens telkinius, dar nebuvo. Kelias naktis pasilaikiusi minusinė temperatūra ir kiek šaltesni orai šiauriau Lietuvos, paskubino vandens paukščių migraciją į žiemovietes, tačiau kalėdiniu laikotarpiu vėl atšilus, paukščiai apsistojo ežeruose, tvenkiniuose, mariose, o laukuose dar ir per Kalėdas ar net Naujųjų metų laukuose stebėtos gulbės giesmininkės, žąsys, gervės, pempės, dirviniai sėjikai, kurie įprastai Lietuvą palieka iki žiemos pradžios.

Krintant temperatūrai nepamirškime mažųjų giesmininkų – žiemoti likusių paukščių. Nors didžiausias sparnuočių siaubas yra žemę, o kartu ir jų maisto atsargas, užklojanti sniego danga, spaudžiantis šaltukas jiems taip pat pavojingas. Dabar pats laikas kabinti lesyklėles ir globoti paukštelius. Svarbiausia, kad maisto tiekimas nenutrūktų, – tai reiškia, kad, pradėję lesinti paukščius, lesyklos atsargas turite nuolat papildyti.

Gyvūnų augintojai gali gauti valstybės pagalbą grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos informuoja, kad paraiškos ir dokumentai galės būti teikiami nuo 2018 m. sausio 15 d. – vasario 13 d.

Kol kas švelnūs orai buvo palankūs neišskridusiems į šiltus kraštus žiemoti baltiesiems gandrams ir gervėms. Gamtininkų stebėjimais, Lietuvoje pasiliko iki 10 gandrų ir apie 100 gervių. Šie paukščiai ligi šiol dar rasdavo lesalo ir žiemos pavojaus nejautė. Tačiau jis gali kilti atšalus orams.

Pietų Korėja

Faktai:

Sausio 9 d. demilitarizuotoje zonoje esančiame kaimelyje Panmundžome prasidėjo Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos aukšto lygio diplomatų vadovaujamų delegacijų susitikimas, kurio metu abi pusės aptars Šiaurės Korėjos dalyvavimo artėjančiose žiemos olimpinėse ir parolimpinėse žaidynėse, dvišalių santykių ir karinės įtampos mažinimo klausimus.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) informuoja, kad iki sausio 15-osios visi miško valdytojai turi deklaruoti ir sumokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, taip pat už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Tai aktualu gyventojams, kurie pardavė medieną ar nenukirstą mišką ir gavo pajamų 2017 m. antrąjį pusmetį. Įmonės šį mokestį moka kas mėnesį, iki kito mėnesio 15 d.

Sausio 19 d. vyks nemokami nuotoliniai mokymai privačių miškų savininkams apie apvaliosios medienos matavimo būdus ir jos gabenimą. Pradžia – 14 val.

Į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą 2016 m. liepos 13 d. buvo įtrauktos 37 invazinės gyvūnų ir augalų rūšys. Iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. leidžiama realizuoti jame įrašytus gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis arba  būtina gauti atitinkamą leidimą iš Aplinkos apsaugos agentūros. Kadangi invazinės rūšys auginamos, laikomos ar kitaip naudojamos įvairiais tikslais, o šis naudojimas bus ribojamas arba draudžiamas, skelbiame straipsnių ciklą, supažindinantį su ES invazinėmis rūšimis.

Prezidentės patarėjas sako pasigendantis žemės įsigijimo saugiklių kontrolės. Pasak Mindaugo Lingės, šiuo metu galima įsigyti žemes valdančias įmones ir taip peržengti įstatyme nustatytą 500 hektarų ribą.

Į Aplinkos ministeriją kreipėsi nemažai gamintojų ir importuotojų, ieškančių galimybių, kaip išspręsti problemas dėl UAB „Metrail“ išduotų fiktyvių dokumentų apie jų pristatytų gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą. Todėl daugiau kaip pusantro tūkstančio įmonių privalo sumokėti ne vieną milijoną eurų taršos mokesčio už 2013-2015 m. nesutvarkytas pakuočių atliekas.

Šiandien Registrų centre įregistruota nauja valstybės įmonė – Valstybinių miškų urėdija (VMU). Ji apjungs visas 42 šalies urėdijas, kurios palaipsniui bus apjungiamos ir taps 26 regioniniais padaliniais.

Bičių laikytojams 2017 m. pabaigoje išmokėta 638 tūkst. eurų parama už papildomą bičių maitinimą.

Šiuo metu gamtosaugininkai sprendžia sudėtingą galvosūkį – kaip perkelti dalį laisvėje gyvenančių stumbrų iš Panevėžio ir Kėdainių rajonų, kur jie pridaro daug žalos ūkininkams, į miškingesnę Dzūkiją.

Pertvarkius Valstybinį turizmo departamentą atsirasiančios naujos įstaigos valdyme turėtų dalyvauti ir turizmo verslo atstovai, o ateityje jie galėtų prisidėti ir įgyvendinant naujus, progresyvius organizacijos finansavimo modelius. Tai ketvirtadienį ūkio ministras Virginijus Sinkevičius aptarė su Lietuvos turizmo rūmų atstovais.

Penktadienį daugelyje šalies miestų prasidės tradicinė akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“.

Pavasarį Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, kaip prognozuoja Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT), gali atsiverti naujų didelių smegduobių.

Šiame regione smegduobės ir kiti karstiniai reiškiniai susidaro, kai požemyje ištirpsta gipsingos uolienos. Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, tai ypač grėsminga tose vietose, kur šios tirpios uolienos slūgso po plona kvartero danga. Jose dėl sparčiai susidarančių tuštumų atsiranda smegduobių, kurios sugriauna ar sugadina statinius bei komunikacijų sistemas.