Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šią savaitę Jurbarko rajone pirmą kartą rastos 4 nuo maro kritusių šernų gaišenos. Nuo artimiausios AKM užkrato vietos jos buvo nutolę daugiau kaip 30 km.

Į kovą su Sosnovskio barščiais stojusi Švenčionių rajono savivaldybė džiaugiasi pirmaisiais rezultatais. Panaudojus naują herbicidų mišinį suvaldyta per 20 ha šių agresyvių augalų sąžalynų.

Lietuvoje gausu vertingų ir išskirtinių gamtinių teritorijų, tačiau bėgant laikui kinta jų panaudojimas, edukacinė vertė. Todėl saugomų teritorijų politikos prioritetai apima jų išsaugojimą nuo išnykimo, palankios gamtinių buveinių būklės atkūrimą ir ilgalaikio teigiamos būklės palaikymo užtikrinimą. Šiais tikslais vedinas buvo LIFE+ programos projektas „Degraduojančių europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose“.

Kaip pranešė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Paukščių žiedavimo centras, Lietuvoje žieduotas juodasis gandras praėjusią savaitę po 4873 dienų – daugiau kaip po 13 metų – aptiktas Izraelyje, Magen Michel žuvininkystės tvenkiniuose.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu Lietuvos miškų instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijoje šiuo metu  in vitrokultūroje auginama 200 stelmužiukų – Stelmužės ąžuolo palikuonių – kuriuos ministerija dovanos Lietuvai  valstybės atkūrimo šimtmečio proga.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad privačios žemės savininkams apskaičiavo už 2017 metus mokėtiną žemės mokestį bei šiandien pateikė žemės mokesčio deklaracijas VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje deklaravimas.vmi.lt, be to, mokesčio sumas galima peržiūrėti sistemoje „Mano VMI“ www.vmi.lt/manovmi. Tiems žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, žemės mokesčio deklaracijos siunčiamos klasikiniu paštu ir adresatus jos pasieks iki lapkričio 1-osios. Žemės valdytojai mokestį turi sumokėti iki š. m. lapkričio 15 d.

Didžiulėms mūsų gamtos vertybėms – europinės svarbos pelkėms ir pievoms, kurios praeityje dėl visuotinės melioracijos buvo visiškai nuskurdintos, atkurti ir išsaugoti reikia ne tik aplinkosaugininkų pastangų, bet ir nemažai lėšų. Jų šiam tikslui skiria ES programa „LIFE+“. Šios programos 2007-2013 m. finansavimo laikotarpiu Lietuvoje buvo patvirtinta 12 gamtosauginių projektų.

Žemės ūkio ministerijoje spalio 24 d. socialiniams partneriams (Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos, ūkininkų ir valdžios atstovams) pristatyti ir aptarti numatomi žemės ūkio naudmenų deklaravimo taisyklių pakeitimai nuo 2018 m. Po diskusijų  dėl žemės ūkio naudmenų deklaravimo taisyklių pakeitimo projekto gautas socialinių partnerių pritarimas. 

Lietuvos automobilių kelių direkcija siekia, kad Lietuvos keliai tarnautų visuomenei, būtų saugūs ir gerintų susisiekimą. Siekdama šio tikslo, Kelių direkcija sudarė žvyrkelių, kurie bus asfaltuojami 2018–2020 metais, sąrašą.

Spalis – sveikatos stiprinimo mėnuo Panevėžyje. Kiekvienuose namuose yra daugybė vaistų nuo visų ligų, tačiau ar visi turime vaistažolių? Lektoriaus, vaistininko žolininko, „Žolinčių akademijos“ viceprezidento Mariaus Lasinsko paskaita „Vaistažolių pagalba vyresnio amžiaus žmonėms“ spalio 20 popietę sulaukė didelio Parko bibliotekos lankytojų dėmesio. Prisistatydamas Marius Lasinskas papasakojo, kad 2008 m. įgijo farmacijos magistro laipsnį, dirbo vaistinėje, vėliau – farmacijos kompanijoje, tačiau pasirinko širdžiai mielesnę profesiją – tapo žolininku. Žoliavimas jam – šventas ritualas ir rinkdamas augalus jis vadovaujasi trimis žolininkų taisyklėmis: geras nusiteikimas renkant vaistažoles, padėka augalui ir saikas – renka tik mažesnę dalį augalų, kitą, didžiąją dalį, palieka gamtai.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (ŠRAAD) gavo pranešimą, kad Akmenės rajone, Ventos seniūnijoje, medžiotojas sumedžiojo vilką. Kritęs patinas, pirmasis sumedžiotas vilkas Šiaulių regione šį medžioklės sezoną, kuris prasidėjo spalio 15 d.

Rambyno regioninio parko direkcija (Pagėgių sav.) jau antrus metus teikė paraišką „Lietuvos metų  medžio“  konkursui,  pristatydama Vilkyškių miške augančią Raganų eglę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad vėstant orams bei mažėjant maisto atsargoms gamtoje, graužikai ims plūsti į namus, butus, sodus, sodybas. Šie neprašyti įnamiai naudojasi sukauptomis maisto atsargomis, gadina materialines vertybes, teršia aplinką, platina gyventojų sveikatai pavojingus ligų sukėlėjus, o jų krebždėjimas, šnarėjimas ir cypsėjimas naktimis neleidžia ramiai ilsėtis.

Vištos, kalakutai, karvės, žirgai – visus šiuos tradicinius šalies gyvūnus galima pamatyti netoli Druskininkų įsikūrusiame Augų ūkyje. Ūkio kieme nuolat klega ne tik plunksnas pašiaušę kalakutai, bet ir ūkio svečiai – pradinių klasių mokiniai. Čia atvyksta pradinukų grupės „gyvai“ pamatyti ir susipažinti su ūkiniais gyvūnais pagal Žemės ūkio ministerijos finansuojamą Šviečiamąją gyvulininkystės programą.

Artėja metas, kai, atvėsus orams, įsibėgės miško kirtimai. Kirtavietėse paruošta mediena bus vežama į tarpinius miško sandėlius, vėliau gabenama į panaudojimo vietas. Taigi, straipsnyje aptarsime, kokie dokumentai reikalingi ir kokių reikalavimų privalu laikytis gabenant apvaliąją medieną. Primename, kad apvaliosios medienos gabenimas reglamentuojamas aplinkos ministro 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-823 patvirtintame Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos apraše.

Šiais laikais didelė dalis jaunų žmonių galimybių traukia ieškoti į miestus – per paskutinius dvidešimt metų kaimo gyventojų iki 25 amžiaus Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 30 proc. Taip pat, nors kaimuose vis dar gyvena trečdalis valstybės populiacijos, net 42 proc. jų yra vyresni nei 50 metų. 20–30 metų ūkininkai sudaro vos 13 proc., o ir šis skaičius kasmet mąžta.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad gyventojai, parduodantys savo sklype užaugintą žemės ūkio produkciją, pvz. vaisius, daržoves, gėles ir kt. neprivalo įsigyti verslo liudijimo. Tokia gyventojo veikla yra priskiriama žemės ūkio veiklai, o pajamos iš žemės ūkio veiklos yra neapmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčiu (jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju*). Taip pat, iš gyventojų gavus ne daugiau kaip 3 tūkst. eurų žemės ūkio pajamų, neprivaloma teikti ir pajamų deklaracijos. 

Ar žinai, kad Lietuvoje natūraliai auga dvi ąžuolų rūšys?  Metelių regioniniame parke esančiame Trako miške auga bekočiai ąžuolai (Quercus petraea). Stiebą šie medžiai turi kaip ir kiti ąžuolai. Bekočių ąžuolų gilės susitelkusios į kekes, o jų kepurėlės prie šakos tvirtinasi tiesiogiai, be kotelio. Manoma, kad šis rūšis čia liko iš tų laikų, kai Lietuvoje klimatas buvo šiltesnis.

Lietuvos zoologijos sodo jau dešimtą kartą surengta akcija „Gilė“ šiemet pasižymėjo rekordiniu dalyvių skaičiumi. Giles šio sodo gyvūnams rinko net 383 organizacijos, šeimos ir mokymo įstaigos. Visuomenės susidomėjimas šia akcija buvo itin didelis, todėl ir gilių surinkta daugiau kaip 16 tonų.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dalyvavo įžuvinant Balvio ežerą, Telšių rajone ir I Pašiaušės tvenkinį, Kelmės rajone. Abu vandens telkinius nuomininkai praturtino lydekomis. Paleisti beveik 700 šių plėšrūnių.

Spalio 20 d. Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre vyks 2017 metų Lietuvos medžio atrankos konkurso finalas ir konferencija. Bus įvardintas medis, surinkęs daugiausiai balsų, kitais metais dalyvausiantis Europos medžio rinkimuose.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros darbuotojai dalyvavo Šiaulių miesto ir rajono vandens telkinių įžuvinimuose. Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugija į nuomojamus vandens telkinius paleido daugiau kaip pusantro tūkstančio linų, beveik 4000 lydekų ir 1600 karosų.

Vienam rečiausių vabalų Europoje – niūriaspalviam auksavabaliui – išsaugoti Lietuvoje skirtas specialus projektas. Tam numatyta išleisti 1,38 mln. eurų.

Pakruojo rajone vilkai papjovė penkias Dargužių kaimo ūkininkės avis. Tai ne pirmas toks atvejis šiose apylinkėse. Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams sušaukta komisija, kurioje dalyvavo ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros darbuotojai.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) spalio 16 d. pradeda mokėti avansinę dalį išmokos už 2017 m. deklaruotus plotus.

Šiandien Slovakijoje, Bratislavoje, vykstančiame aukšto lygio susitikime dėl dvejopų maisto produktų standartų Europos Sąjungoje dalyvauja ir Lietuvos atstovai – žemės ūkio viceministro Sauliaus Savickio vadovaujama oficiali delegacija.

Žemės ūkio ministerijai iki lapkričio 1-osios laukiant žemdirbių ir savivaldybių informacijos apie sunaikintų pasėlių plotus, ministerijos atstovė sako, kad tai tėra pirmas etapas, kai paaiškės tik dalis žemės ūkiui padarytų nuostolių. Žemės ūkio rūmų laikinasis vadovas teigia, jog galutinių duomenų tikimasi tik sausio mėnesį.

Sekmadienį, spalio 15-ąją, prasideda aktyvusis medžioklės sezonas. Nuo tos dienos leidžiama medžioti žvėris juos varant. Tai būdas, kai medžiojamieji gyvūnai išvaromi į medžiotojų liniją. Iki sezono pradžios vyko selektyvi kanopinių žvėrių medžioklė, daugiau dėmesio skiriant patinų atrankai.

Aplinkos ministerija kviečia privačių miškų savininkus į nemokamus nuotolinius mokymus. Tai puiki galimybė neišėjus iš namų gauti reikiamų žinių ir miškininkystės specialistų atsakymus į rūpimus klausimus. Spalio 27 d.14 val. vyks mokymai apie miško ugdymo kirtimus.

Šlapymetis suėda visą darbymetį. Ši sena lietuvių liaudies patarlė šiandien kaip niekada aktuali visiems šalies žemdirbiams. Lietuvoje dėl užsitęsusių liūčių paskelbus ekstremaliąją situaciją, daugelis dėl to nukentėjusių kaimo žmonių sutrikę tebelaukia, nes nežino, ko turėtų imtis ir kur kreiptis. Žemės ūkio ministerija informuoja: dėl liūčių patyrę žalą visos šalies žemdirbiai turi nedelsiant kreiptis į savo savivaldybes ir pateikti informaciją apie žuvusių pasėlių plotus.