Nors ekonominė šalies padėtis gerėja, tačiau regionų atskirties problema vis dar išlieka aktuali. Kaip įveikti regionų konkurencingumo iššūkį ir koks planas tinkamiausias Panevėžio kraštui, balandžio 5 d. bus diskutuojama konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Panevėžio regionui“.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo pranešimą iš Lenkijos atsakingos institucijos, kad šalyje nustatytas šiais metais jau ketvirtas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis kiaulininkystės ūkyje. Lenkijos specialistai ėmėsi neatidėliotinų priemonių ligos židiniui likviduoti – nustatytos apsaugos ir stebėsenos zonos, visos ūkyje laikytos kiaulės (apie 650) bus paskerstos, pradėti naikinti pašarai, vykdomi dezinfekavimo darbai. Nors tyrimas, kaip virusas pateko į ūkį, dar vyksta, tačiau specialistų nuomone, viena svarbiausių prielaidų užkratui patekti į fermą – biologinio saugumo reikalavimų nesilaikymas.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), bendradarbiaudama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), šiais metais planuoja 25 proc. punktais sumažinti patikrų, susijusių su ūkinių gyvūnų laikymui keliamų reikalavimų kontrole.

Ūkininkai, siekiantys tiesioginių išmokų bei paramos pagal su plotu susijusias Kaimo plėtros programos priemones, privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų. Kaip pareiškėjai jų laikosi, kontroliuoja NMA ir VMVT.

Praėjusių metų pabaigoje iš Kėdainių rajono pasiekė žinia, kad supresuotų padangų blokais ketinama kloti plečiamo Zabieliškio regioninio sąvartyno dugną. Skambinęs asmuo baiminosi, kad toks padangų panaudojimas gali būti tiksinti ekologinė bomba. Pradėjus aiškintis, ar tai tinkamiausias sprendimas, nuomonės buvo labai skirtingos. Aplinkos ministerija, atsakydama į klausimą, ar supresuotų padangų blokai yra tinkama priemonė sąvartyno dugnui rengti ir kur tas būdas pritaikytas, atsiuntė tuo suinteresuotos pusės jiems pateiktą informaciją – nuorodas į užsienyje vykdomus projektus.

Siekiant dar labiau suvaržyti miško paskirties keitimą prie ežerų ar upių bei kitose patraukliose vietose, Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo jau nuo gegužės sugriežtinti neišlikusių sodybų privačioje miško žemėje atstatymą.

Vasario mėn. 24 d – Vieversio diena. Vieversėlis – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą. Dirvos grumstelį primenantis paukštelis vadinamas pavasario pranašu. Vieversėlis vadinamas ir lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu. Senoliai manė, kad jeigu vyturys parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., tai dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas.

Spustelėjus šalčiams, gyventojai intensyviau ima kūrenti krosnis. Vien šią parą Lietuvoje degė 17 gyvenamųjų namų.  „Kai šalta, krosnį kūrenu visą dieną! Net rankos prie sienelės pridėti negaliu“, – šiluma pasidžiaugia ne vienas gyventojas. „Kol krosnyje gera trauka, tol dūmtraukio nevalau“, – tai neretai tenka išgirsti ugniagesiams, lankantiems gyventojus prevencinių akcijų metu.

Ūkininkai, siekiantys modernizuoti savo ūkius, nuo kovo 1 d. kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Parama teikiama investicijoms į specializuotus gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ar augalininkystės sektorius.

„Šis finansinis laikotarpis jau įpusėjo, tad galime apžvelgti rezultatus ir įvertinti, kokią paramą šalies žemės ūkis gavo per Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos ir valstybės pagalbos priemones, taip pat tiesioginėmis išmokomis. Šie rezultatai akivaizdžiai paliudija, kad ministerija atstovauja visam šalies žemės ūkiui, o ne tik vienam kuriam jo sektoriui ar  ūkių dydžiui“, – akcentuoja žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

„Nebegrįšime į tuos laikus, kai šimtuose Lietuvos ežerų buvo leidžiama verslinė žvejyba, o žuvų ištekliai labai mažėjo. Dabar leidžiama tik specializuota verslinė žvejyba. Ji apima kelis kartus mažiau ežerų nei anksčiau, gerėja žuvų išteklių būklė, todėl keisti žvejybos tvarką – priežasčių tikrai nėra“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Padangų gamintojų-importuotojų organizacija (PIO) praėjusiais metais ėmėsi iniciatyvos – pradėjo tvarkyti padangų atliekas, surinktas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, taip sumažindama regiono atliekų tvarkymo centro išlaidas ir finansinę naštą vartotojams.

Nėra statistikos, kiek lietuvių savo automobilius taiso ne servisuose, o garažiukuose pas kaimyną, draugą ar pažįstamo pažįstamą meistrą. Matyt, kiekvienas lietuvis žino žmogų, kuris vienaip ar kitaip susijęs su naudotų automobilių pardavimu, taisymu, varymu į Lietuvą iš užsienio ir t.t. Vieša paslaptis, kad garažiuko meistras sąskaitos už atliktus darbus neišrašo. Tad kodėl visos šios didelės pogrindžio meistrų grupės neištraukus į dienos šviesą ir neprivertus mokėti mokesčius?

Sostinėje prasidėjo paruošiamieji darbai, kurie būtini įvedant dvinarę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iki gegužės 1 d. specialiomis elektromagnetinėmis žymėmis bei lipdukais su  identifikaciniu numeriu turi būti suženklinti visi Vilniaus konteineriai. Individualių namų gyventojai prašomi supratingumo ir bendradarbiavimo.

Pradėjo veikti specialiai privačių miškų savininkams Aplinkos ministerijos iniciatyva sukurta interneto svetainė „Klausk miškininko“. Į visus jiems rūpimus klausimus apie miško valdos tvarkymą, priežiūrą, atkūrimą, apsaugą ir naudojimą operatyviai atsakys budintis miškininkystės ekspertas.

Galimybė pasodinti mišką pasitaiko tikrai ne kiekvienam, o štai Inetos ir Naurio Valuckų šeimai tokia galimybė atsirado jau antrą kartą. Jauna ūkininkų šeima iš Marijampolės rajono pasinaudojo Europos Sąjungos (ES) teikiamomis galimybėmis gauti finansinę paramą savo svajonei įgyvendinti. Paramą gavo pagal Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Šeimai skirta beveik 125,5 tūkst. Eur suma, už kurią planuojama mišku užsodinti 52 ha žemės.

Seime toliau laužomos ietys, kaip sušvelninti žemės įsigijimo apribojimus žemdirbiams. Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas šią savaitę pradėjo svarstyti naują pluoštą pataisų, kuriomis siūloma nustatyti ūkininkams palankesnę tvarką įsigyti su jų žeme besiribojančius ar į ją įsiterpusius valstybinės žemės sklypus.

Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus  Vilniaus miesto 543 493 gyventojai „pagamina“ 204 205,493 t. komunalinių atliekų, 297686 Kauno miesto gyventojai – 132515,621 t. komunalinių atliekų.

Su Seimo Aplinkos apsaugos, Europos reikalų komitetų ir Energetikos komisijos nare Virginija Vingriene kalbėjomės apie šią aplinkosaugos aktualiją.

„Nuo šiol duomenys apie medžiojamųjų gyvūnų gausos pokyčius šalyje bus objektyvesni ir tikslesni, paremti skirtingais informacijos šaltiniais. Nauja ir tai, kad informacija apie vilkus ir kitus didžiuosius plėšrūnus bus kaupiama visus metus“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. Tikslesnei medžiojamųjų gyvūnų apskaitai užtikrinti buvo pakeistos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Šios pakeistosios taisyklės įsigaliojo užvakar.

Pakruojo rajone, neveikiančiame Dūčių durpyne, vasario pradžioje aptikti 40 šernų nugaišo dėl afrikinio kiaulių maro.

Šiandien įsigaliojęs aplinkos ministro patikslintas statybos techninis reglamentas „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ konkrečiai apibrėžia reikalavimus žemės sklypui statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį. Šis sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m², o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam gyvenamajam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) negali būti mažesnis kaip 200 m².

Sumedžiojus leistiną vilkų skaičių, nutraukta jų medžioklė, trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Pastaruoju metu itin populiarėja sveikos mitybos banga: lietuviai augina daržoves, jos ant stalų keičia iki tol kasdien valgytą kiaulieną, auginami naminiai paukščiai, kurių mėsa nėra tokia riebi. Sakoma, kad sveikiausias maistas yra tas, kuris užaugintas šalia mūsų, tačiau tiesiogiai savo produkcija prekiaujančių ūkininkų nėra daug, tad miestiečiui gauti produktų tiesiai iš ūkininkų rankų neretai tampa sudėtinga užduotimi.

Nuogąstavimai, kad po 30 metų pasaulio vandenynuose gali būti daugiau plastiko atliekų negu žuvų, nėra laužti iš piršto. Augant vartojimui, nuolat gausėja šių aplinką teršiančių atliekų. Ir tai kelia vis daugiau problemų.

Izraelyje vasario 5–6 dienomis viešinčio ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, Izraelio pamokos yra itin svarbios Lietuvai  plėtojant  inovacijų ekosistemą taip, kad ji duotų didžiausią naudą ir mokslui, ir verslui, ir valstybei.

Valdantieji siūlo nuo liepos pertvarkyti Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos padalinių, kurie finansuojami iš biudžeto, valdymą. Po reformos žuvivaisos finansavimas būtų sutelktas į vienas rankas.   

Naujasis didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapis, įsigaliosiantis jau nuo šių metų, tebekelia daug aistrų. Žemės ūkio ministerija nuolat sulaukia klausimų kaip, kokiu pagrindu vykdoma mažiau palankių ūkininkauti vietovių reforma, kas dalyvavo kuriant žemėlapį ir kam apskritai buvo reikalinga ši pertvarka.

Nacionalinė mokėjimo agentūra primena, kad iki vasario 5 d. priimamos paraiškos pagal paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2017–2019 metų programos priemones.

Šiandien aplinkos ministras Kęstutis Navickas, susitikęs su Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir gamintojų bei importuotojų atstovais, pabrėžė, kad šiuo metu nėra pagrindo sudaryti taikos sutartį dėl nesutvarkytų pakuočių atliekų.

Sausio 26 d. įvyko sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininko Gintauto Kniukštos ir valdybos narių Remigijaus Lapinsko bei Rimanto Braziulio susitikimas su laikinai VĮ Valstybinių miškų urėdijos vadovo pareigas einančiu Valdu Kaubre. Sąjūdžio atstovai išreiškė susirūpinimą, kad nepaisant valdžios pažadų dėl darbo vietų išsaugojimo, darbo jau neteko beveik pusketvirto šimto žmonių. Atsižvelgiant į šiuos ir kitus faktus, Sąjūdžio atstovai išdėstė esminius siūlymus, kuriais turi būti vadovaujamasi formuojant VĮ Valstybinių miškų urėdijos strategiją.

Lietuvoje afrikinio kiaulių maro (AKM)  atvejai nuolat fiksuojami laukinėje faunoje. Šių metų sausio 20 d. – 26 d. nustatyta 41 užkrėsta vieta, liga diagnozuota 15 sumedžiotų ir 55 šernų gaišenoms.