Liturginiai metai jau eina į pabaigą. Kaip žmogus į gyvenimo pabaigą susimąsto apie tai, kaip gyventa ir kas laukia užbaigus šią žemišką kelionę, taip ir Dievo Žodis sekmadienį po Vėlinių bando atsakyti į žmogaus būties ir gyvenimo prasmės klausimus.
Sekmadienio Evangelijoje pagal Luką sutinkame būrį žmonių, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, tačiau dalinai su klasta, o kartu ir su žingeidumu klausia Jėzų apie amžino gyvenimo viltį. Pasitelkdami gyvenimišką atvejį, aprašytą Tobito knygoje apie našlę ir septynis jos vyrus – brolius, klausia: „Kurio gi žmona ji bus, kai mirusieji prisikels? Juk ji yra buvusi visų septynių žmona!“ (Lk 20, 33).
Jėzaus žodžiai, darbai ir gyvenimas yra gyvas syvas kiekvieno tikinčio žmogaus gyvenimo medyje, todėl Jėzaus Dievas yra gyvųjų, o ne mirusiųjų Dievas. Dangiškas gyvenimas Dievo šlovėje yra su niekuo nesulyginama Dievo dovana žmogui už nugyventą gyvenimą pagal Jo įsakymus ir paliepimus, todėl įdėmiai įsiklausykime dar kartą į apaštalo Pauliaus skelbimą:
„Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo,
kas žmogui į mintį neatėjo,
tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli“ (1 Kor 2, 9).
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
