„Dievas verkia. Mato žmoniją, nepriimančią jo meilės, ir verkia“, - sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Evangelijoje skambėjusius Jėzaus žodžius: „Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmuši akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti“.
„Kažkas yra pasakęs, kad Dievas tapo žmogumi tam, kad galėtų verkti, verkti dėl to, ką padarė jo vaikai. Prie Lozoriaus kapo Jėzus verkia kaip bičiulis. Čia jis verkia kaip Tėvas.“
Popiežius paminėjo Jėzaus palyginimą apie Gailestingąjį Tėvą. Sūnus pareikalauja palikimo ir išeina. Evangelija nesako kaip jautėsi tėvas. Nemanau, sakė Pranciškus, kad jis nuėjo pas kaimyną skųstis savo sūnumi, nesakė: „žiūrėkite, ką šis sūnus padarė“, bet greičiausiai tas tėvas užsidarė savo kambaryje ir verkė. „Kodėl tai sakau? Dėl to, kad Evangelija apie tai nekalba. Tačiau Evangelija sako, kad kai sūnus sugrįžo, tėvas jį iš tolo pamatė. O tai reiškia, kad jis visą laiką išeidavo į namų terasą ir žiūrėdavo ar sūnus negrįžta. Jei tėvas tai daro, vadinasi jis liūdi, verkia ir laukia sūnaus sugrįžimo. Dievas Tėvas verkia. Ir šiomis ašaromis Tėvas per Sūnų atnaujina visą kūriniją.“
Ir šiandien Dievas verkia. „Taip pat ir šiandien matydamas nelaimes, karus, dievo pinigo garbinimą, stabo pinigo garbintųjų numetamas bombas, nuo kurių žūsta nekaltieji, Tėvas verkia. Ir šiandien jis sako: „Jeruzale, Jeruzale, mano vaikeliai, ką jūs darote?“ Jis tai sako aukoms, sako prekiautojams ginklais, sako visiems matantiems kas dedasi. Pagalvokime, sakė popiežius, apie mūsų Tėvą, apie Dievą, kuris tapo žmogumi, kad galėtų verkti. Pagalvokime apie mūsų Tėvą, kuris šiandien verkia. Jis verkia, kad žmonija nesugeba suprasti taikos, kurią jis jai dovanoja, taikos ir meilės.“
Vatikano radijas
EPA nuotrauka
