2022 metais Šventasis Sostas ir Kazachstanas pasirašė naują, papildomą sutartį, pagal kurią Kazachstanas įsipareigojo plačiau atverti duris katalikų pastoracijos darbuotojams iš užsienio. Š. m. liepos 19 d., Šventojo Sosto Spaudos salė informavo, kad jau atliktos visos papildomo susitarimo ratifikavimo procedūros. Kitaip tariant, papildoma sutartis įsigaliojo tą pačią liepos 19 d.
Verta pažymėti, kad nauja sutartimi, šalių atstovų pasirašyta 2022 m. rugsėjo 14 d., viena vertus, papildyta 1998 m. rugsėjo 24 d. sutartis dėl dvišalių santykių, antra vertus, simboliška tai, kad papildoma sutartis šalių atstovų pasirašyta Nur Sultane, Kazachstano sostinėje, popiežiaus Pranciškaus vizito į Vidurio Azijos šalį metu.
Kaip jau minėta Vatikano radijo programose, sutartimi supaprastinamos vizų išdavimo katalikų kunigams ir vienuoliams iš užsienio ir leidimo jiems įsikurti procedūros. Aštuoni sutarties straipsniai išplečia kai kurių 1998 m. pasirašytos dvišalės sutarties normų galiojimą.
Nauja sutartimi atsižvelgta į Kazachstano katalikams tarnaujančių dvasininkų stoką ir vietinės Bažnyčios poreikį kviestis daugiau pastoracijos darbuotojų iš užsienio. Pasirašius papildomą sutartį Nur Sultane, Vatikano spaudos salė pažymėjo, kad „pasirašytas dokumentas dar labiau sustiprina abiejų šalių – Šventojo Sosto ir Kazachstano – draugystės ir bendradarbiavimo ryšius“.
Dvišalę sutartį pasirašė Šventojo Sosto ir Kazachstano diplomatijų vadovai – Paulas R. Gallagheris, Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijoms, ir Muchtaras Tileuberdis, Kazachstano vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras.
Popiežius Pranciškus paskutinę vizito Kazachstane dieną, 2022 m. rugsėjo 15 d., susitiko su Bažnyčios Kazachstane atstovais ir Vidurinės Azijos vyskupais, klausėsi tikinčiųjų – kunigo, vienuolės, pasaulietės ir pastoracijos darbuotojo – liudijimų. Popiežius visų pirma užtikrino, kad Bažnyčioje nėra svetimšalių, nors beveik visi Kazachstano katalikai yra kilę iš skirtingų kraštų. „Bažnyčios grožis gūdi tame, kad esame viena šeima, kurioje nėra svetimųjų: esame šventoji Dievo tauta, praturtinta daugelio tautų. Visų mūsų pašaukimas – skelbti Jėzaus naujumą.“
Popiežius patikino, kad mažas vietinės Bažnyčios narių skaičius tokioje didžiulėje šalyje gali sudaryti menkavertiškumo ir neadekvatumo jausmą, tačiau Jėzuje atrandame staigmeną – Evangelija tvirtina, kad būti mažutėliais, būti vargdienio dvasios yra palaiminimas, nes mažumas nuolankiai atiduoda mus Dievo galiai, skatina negrįsti bažnytinės veiklos vien savo galimybėmis. Anot Pranciškaus, tai yra malonė – mažosios kaimenės malonė: ne stiprumą rodyti, ne skaičius, ne struktūras ar bet kokias kitas žmoniškos reikšmės išraiškas, o leistis būti Viešpaties vedamiems, kad su nuolankumu tarnautume kitiems. Būti niekuo turtingais ir viskuo vargšais, eiti su paprastumu, lydėti savo seseris ir brolius, į visas gyvenimo situacijas nešant Evangelijos džiaugsmą.
Popiežius vietinės Bažnyčios katalikus pavedė Kazachstano tikėjimo liudytojų – Karagandoje mirusių palaimintųjų kun. Vladislavo-Antonijaus Bukovinskio, vysk. Nikitos Budkos, kun. Aleksijaus Zarickio ir Dievo tarnaitės Gertrūdos Detzel – užtarimui. Jie nešė į pasaulį Kristaus meilę, o jūs esate jų palikimas, pažymėjo Pranciškus paraginęs Kazachstano katalikus būti naujo šventumo pažadu. Popiežius meldė Mariją, Taikos Karalienę, kad Kazachstane „atitirpintų įšalusias širdis, sušildytų bendruomenes atnaujinta brolybės šiluma, sužadintų naują viltį ir entuziazmą dėl Evangelijos!“. (SAK / Vatican News)