O iš tiesų tai būta jau ketvirto Jėzaus pasirodymo savo mokiniams po prisikėlimo iš numirusių. Pirmasis pasirodymas buvo Marijai Magdalenai. Antrasis – aukštutiniame kambaryje mokiniams be Tomo. Trečiasis – jau ir su abejojančiu apaštalu Tomu, kurio istoriją klausėme bažnyčiose praėjusį sekmadienį, ir štai ketvirtasis – Galilėjoje, prie Tiberiados ežero, kur mokiniai po Jėzaus nukryžiavimo ir mirties lyg ir bando sugrįžti į įprasto gyvenimo vėžes.
Ar Bažnyčia jau užgimusi? Dar ne. Taigi, kas čia vyksta ir nutinka paryčiui prie ežero buvusiems Jėzaus mokiniams, o dabar ir vėl žvejams?
Bažnyčios Tėvai ir Mokytojai taip aiškina šį Evangelijos pagal Joną priedą: valtis – tai yra Bažnyčia. Tinklas – vienybė Bažnyčioje. Jūra – mus supantis pasaulis. Petras valtyje – aukščiausia Bažnyčios galva. Nurodytas tam tikras žuvų skaičius primena malonę būti išrinktam dangaus karalystės nariu.
Tačiau skaitant Evangelijos priedą pagal Joną išnyra viena labai svarbi detalė. Dievas ieško žmogaus, pažįsta jį iš visų pusių ir ateina ten, kur žmogus mažiausiai jo tikisi ir laukia. Juk apaštalas Petras dalyvavo beveik visuose Prisikėlusio Jėzaus susitikimuose, tačiau jo vaidmuo buvo nulinis dėl nevykusio silpnumo akimirkos ir net trijų Jėzaus išsižadėjimų suėmimo naktį. Ir štai šį – ketvirtą, o, pagal Evangelistą Joną, trečią – pasirodymą mokiniams, Jėzus atsigręžia į Petrą klausdamas jo net tris kartus, ar meilė tikra, primena, kad bet kokia žmogiška kaltė nėra kliūtis ir vėl naujai atsigręžti į Dievą bei susitaikyti su Juo, jei viršum visko žmoguje gyvena didi meilė ir viltis išpildyti Dievo valią visu savo gyvenimu, darbais ir tikėjimo pavyzdžiu.
Paklauskime šį sekmadienį ir patyrinėkime save, ar mylime Dievą labiau už viską, kas yra šiame pasaulyje? Jei taip, patikėkite, kiek daug bus mums pavesta ir pažadėta.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
