Jonas Salietis gimė Reimse, Prancūzijoje, 1651 m. balandžio 30 d., o mirė Saint-Yon, 1719 m. balandžio 7 d.
Jis visą gyvenimą bandė įveikti neraštingumą ir daug kas kovojo prieš jį. Gimęs kilmingų, bet neturtingų tėvų šeimoje, turinčioje 10 vaikų, Jonas studijavo literatūrą ir filosofiją. 1678 m. tapo kunigu ir Reimso mieste vykdė įvairias pareigas, kartu padėdamas mokykloms, kurias įsteigė Adrianas Nyelis, liaudies švietimui atsidavęs pasaulietis.
Mokykloms nesisekė labiausiai dėl to, kad mokytojai patys buvo neraštingi ir neturintys motyvacijos.
Nuo jų Jonas ir pradėjo – surinko Nyelio mokytojus į bendrą namą, gyveno drauge su jais, mokėsi pats ir juos mokė, stebėjo kitų mokyklų metodus bei organizavimą… Užkrėtė aplink jį susibūrusius jaunus žmones džiaugsmu mokyti, įkurti naujas mokyklas; uždegė juos nauju metodu, kuris iš „repetitorių“ juos pavertė tikrais mokytojais, vietoj pamokų lotynų kalba į visas disciplinas įvedė gyvą prancūzų kalbą. Iš šio pirmojo branduolio 1680 m. išsivystė bendruomenė „Krikščioniškųjų mokyklų broliai“: ugdytojų želdinys.
Saliečio vadovaujami broliai atidarė naujų mokyklų. 1687 m. jau turėjo savo noviciatą, 1688 m. Buvo kviečiami mokyti Paryžiuje – per metus mokinių skaičius viršijo tūkstantį. Paskui prasidėjo kovos, ir atrodė, kad viskas žlunga.
Steigėją vis aktyviau ėmė pulti aukšto rango Paryžiaus kleras, klebonai ir valdžios atstovai, katalikų inteligentija ir jansenistai. Pamažu jį apleido ištikimiausi draugai, Jonas pasijuto išsekęs. Tada jis pasinėrė į atgailos izoliaciją, meditaciją. Studijavo pats ir analizavo save. Tačiau atlaikė puolimus su nepalaužiamu romumu. Iš Paryžiaus jam teko savo bendruomenę iškraustyti į Saint-Yon kaimelį, netoli Rouen.
Tačiau sėja ėmė nešti vaisių: atsirado mokyklų suaugusiesiems, mokyklų mokytojams, kalinių lavinimo institutų, „valstybinės mokamų kolegijų“. O jo knygos, traktatai ir elementoriai tapo parankinėmis mokytojų darbe.
Didžiausio išbandymo metu Jonas ėmė abejoti savo pašaukimu kurti mokyklas, apkaltino save pakenkus visai bendruomenei, tačiau skyrė jai visą savo energiją rašydamas ir mokydamas. 20 amžiaus pabaigoje broliai vis dar aktyviai veikė daug toliau nei Prancūzija ar Europa.
Jonas mirė mažame Saint-Yon centre, jis paliko 23 namus ir dešimt tūkstančių besimokančiųjų.
Laidotuvių dieną įvyko neįtikėtinas dalykas: trisdešimt tūkstančių žmonių užplūdo kaimelį, norėdami atsisveikinti su Jonu.
Trisdešimt tūkstančių atsakymų į persekiojimus ir išdavystes.
Popiežius Leonas XIII jį paskelbė „dangiškuoju visų mokytojų globėjų pas Dievą“.
Pagal Famiglia Cristiana
