Už Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus Rusijos bažnyčia atsakomybe dalijasi su šios šalies politine valdžia, teigia Vilniuje viešintis Konstantinoplio patriarchas Baltramiejus I.
„Bažnyčia ir valstybės vadovai Rusijoje bendrininkavo vykdant agresijos nusikaltimą ir dalinasi atsakomybe už tokius nusikaltimus, kaip šokiruojantis Ukrainos vaikų pagrobimas“, – trečiadienį Seime dalyvaudamas konferencijoje apie tarpkultūrinį ir religinį dialogą sakė patriarchas.
„Jie sukėlė dideles kančias ne tik Ukrainos žmonėms, bet ir rusams, kurie skaičiuoja daugiau kaip 100 tūkst. aukų ir atsakomybę už baisius žiaurumus“, – kalbėjo dvasininkas.
Visuotinis (Konstantinopolio) patriarchas tvirtino, kad jau nuo caro laikų politinė Rusijos valdžia siekia instrumentalizuoti religiją ir pasitelkia ją savo tikslams. Tai daroma ir dabar, Kremliaus režimui propaguojant „rusų pasaulio“ ideologiją.
„Ypač svarbus šiuo aspektu yra panslavizmas, ideologija, pagal kurią visi slavai turi susivienyti po Maskvos lyderyste, tai XIX amžiaus giliai rasistinė ideologija, religinę išraišką radusi etnofiletizme, kurį kaip ereziją Konstantinopolis pasmerkė 1872 metais“, – sakė Baltramiejus I.
Anot jo, karas Ukrainoje parodė, jog be ekonominės ir politinės vienybės ne ką mažiau svarbi ir dvasinė.
„Kaip visi žinote, pasibaigus Šaltajam karui, sugriuvo visos sienos. Išnyko ribos, pagreitėjo žmonių, prekių judėjimas“, – tvirtino svečias.
„Šis vienijimasis buvo griežtai materialinis, jame dominavo technologiniai ir ekonominiai veiksniai. Tuo pačiu pasirodė ir visuotinės, pasaulinės problemos, jos pasidarė aštresnės: klimato krizė, finansų krizė, sveikatos krizė pandemijos metu, energetikos krizė. Visa tai tapo globaliais iššūkiais, kuriems reikėjo globalių veiksmų“, – kalbėjo dvasininkas.
Jis apgailestavo, jog pastangas pasiekti vienybės sprendžiant šias problemas nutraukė Rusijos karas Ukrainoje.
„Užuot siekę globalios vienybės ir veiksmų pasauliniu lygmeniu, deja, dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, viskas stagnavo, – kalbėjo Konstantinopolio patriarchas. – Galiausiai tapo akivaizdu, kad be politinės ir ekonominės vienybės, labai svarbi ir dvasinė vienybė, tačiau šioje srityje, užuot pasiekę progreso, mes, deja, patyrėme nuolatinį regresą.“
Jo teigimu, pastarieji dešimtmečiai parodė, jog viltys, kad ekonominė globalizacija suvienys žmones kultūriniu ir dvasiniu pagrindu bei atves prie pasaulinės taikos, neišsipildė. Pasak dvasininko, religija tapo marginalizuota, ji pasitelkiama siekiant geopolitinių ir politinių tikslų.
„Dabartinė krizė Ukrainoje, kuri vyksta dėl neišprovokuotos Rusijos agresijos, yra geopolitinio žemės drebėjimo epicentras. Europa bunda iš gilios iliuzijos, nes ji manė, kad karas Europoje yra praeities dalykas. Nors Europa intelektualiai buvo tam nepasirengusi, greitai prisitaikė prie situacijos su tokių valstybių narių, kaip Lietuva, pagalba“, – sakė Baltramiejus I.
„Šis karas, be abejonės, paveiks ir Europos, ir pasaulio vystymąsi. Ši krizė Europoje susijusi su didžiausiu iššūkiu ortodoksų krikščionių pasaulyje“, – teigė jis.
Konstantinopolio patriarchas sakė, kad po karo reikės ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai atstatyti Ukrainą.
Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas savo ruožtu konferencijoje tvirtino, jog didelį susirūpinimą kelia šio karo nuspalvinimas religiniu atspalviu.
„Mums ypač didelį susirūpinimą kelia, kad karo naratyvą nuspalvino religinis atspalvis. Maskvos patriarcho Kirilo karingos homilijos mus pribloškė, kartu guodžia daugelio taikos vyrų pozicija“, – teigė jis.
Anot arkivyskupo, jei krikščionys būtų vieningi, nebūtų skelbiami „teisingi“ karai, būtų tik taikos teisingumas.
Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I Lietuvoje vieši po šio patriarchato sprendimo į kunigų luomą grąžinti penkis lietuvius dvasininkus. Juos Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo.
Šie dvasininkai kritikavo Lietuvos stačiatikių bažnyčią dėl to, kad neatsiriboja nuo karą Ukrainoje remiančio Maskvos patriarcho Kirilo.
Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako nepripažįstanti Konstantinopolio patriarcho sprendimo grąžinti kunigams įgaliojimus.
Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.
Autoriai: Austėja Masiokaitė-Liubinienė, Jūratė Skėrytė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
