Praėjus metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris davė interviu Vatikano radijui apie Šventojo Sosto diplomatines pastangas, kuriomis siekiama padėti nutraukti šį baisų karą.
Šventojo Sosto diplomatija visų pirma daro tai, ką jai nurodo popiežius, sakė arkivyskupas P. Gallagheris, primindamas, kad popiežius daugybę kartų įvairiomis progomis ragino siekti taikos Ukrainoje. Visi mato šio karo žiaurumą, daugybę aukų, žuvusiųjų, sužeistųjų, dingusių be žinios. Smerkdami karo žiaurumus, visada esame pasirengę prisidėti prie galimų derybų, kurios turėtų užbaigti šį baisų karą, sakė Vatikano diplomatijos vadovas, pabrėždamas, kad Bažnyčia, Šventasis Sostas ir popiežius gali ir privalo tai daryti, ir tai yra esminis dalykas – palaikyti taikos svajonę. Arkivyskupas pridūrė, kad dabartinėmis sąlygomis, kai tiek daug kančios, sunku įsivaizduoti taikos derybas, tačiau kažkas turi to siekti, kad kuo greičiau šis baisus karas baigtųsi.
Arkivyskupas P. Gallagheris pabrėžė, kad šis karas sugriovė visų europiečių tikėjimą, kad po Antrojo pasaulinio karo Europoje daugiau niekada nebebus karų. Visi karai yra baisūs, tačiau šis karas visus pastato į labai sunkią padėtį dėl Rusijos iki šiol turėto svorio tarptautinėje bendruomenėje. Visi mato Rusijos atsakomybę už tai, kas vyksta, taip pat supranta, kad galiausiai taika turės būti atkurta ir reikės palaikyti santykius su Rusija ateityje. To suvokimas šį karą daro dar sudėtingesnį, sakė arkivyskupas.
Pokalbyje buvo taip pat paminėtas Šventojo Sosto diplomatijos vadovo vizitas Ukrainoje praėjusių metų gegužės mėnesį. Arkivyskupas prisipažino, kad tas vizitas jį labai paveikė. Kai nuvyksti ir prisilieti prie žmonių kančių, kai pamatai, kas įvyko Bučoje ir kitose vietose, pamatai faktus, karo tiesą, žmonių kančias, – visa tai negali neturėti labai gilaus poveikio. Tai nėra kažkoks teorinis dalykas, bet asmeniškas prisilietimas prie žaizdų, prie tautos kančios.
Interviu su arkivyskupu Paulu Richardu Gallagheriu paminėta ir tai, kad prieš metus rusams pradėjus pulti Ukrainą, beveik visi užsienio šalių diplomatai pasitraukė iš Kyjivo. Sostinėje linko tik apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Visvaldas Kulbokas ir Lenkijos ambasadorius. Arkivyskupas paaiškino, kad šiuo atveju nebuvo priimtas koks nors konkretus sprendimas, bet viskas susiklostė spontaniškai. „Visi labai didžiuojamės arkivyskupu Visvaldu, kuris, kartu su savo bendradarbiais, šią misiją vykdo labai drąsiai, ryžtingai“, – sakė arkivyskupas, paaiškindamas, kad tokia laikysena atspindi Šventojo Sosto diplomatijos tradiciją. „Galime sakyti, kad idėja pasilikti, dalytis tautos kančia yra mūsų diplomatijos dalis. Popiežius nenori primesti žmonėms aukų ir kančių, bet jis nori, kad per jo atstovus reikštųsi solidarumo dvasia, būtų liudijamas jo artumas.“ (jm / Vatican News)
