Sausio 24 d., žurnalistų globėjo šv. Pranciškaus Salezo liturginio minėjimo dieną, buvo paskelbta popiežiaus Pranciškaus žinia šių metų Pasaulinės socialinės komunikacijos dienos proga. Šis minėjimas kasmet švenčiamas septintąjį Velykų liturginio meto sekmadienį. Šiemet tai bus gegužės 21 d.
Pastaraisiais metais šia proga skelbtose žiniose rašęs apie būtinumą eiti ir pamatyti ir išklausymą kaip veiksmingo komunikavimo sąlygas, šiemetinės Pasaulinės komunikacijos dienos proga popiežius kviečia kartu su juo pamąstyti apie kalbėjimą širdimi. „Širdis mus skatina eiti, pamatyti ir išklausyti; širdis skatina atvirai bendrauti, komunikuoti, – rašo Pranciškus. – Todėl, kad galėtume komunikuoti pagal tiesą ir meilą, turime apvalyti savo širdį.“
Ką reiškia kalbėti širdimi? Nuoširdus komunikavimas vyksta tuomet, kai tie, kurie mūsų klausosi ar skaito mūsų tekstus, jaučia, kad mums rūpi mūsų laikų moterų ir vyrų džiaugsmai ir skausmai, viltys ir baimės. Nuoširdžiai su kitu žmogumi kalba tas, kuris jį myli. Pasak popiežiaus, dabartiniu istoriniu laikotarpiu, paženklintu poliarizacijos ir priešpriešos, nuo kurios, deja, nėra apsaugota ir Bažnyčios bendruomenė, pareiga nuoširdžiai komunikuoti yra skirta ne tik informacijos darbuotojams, bet visiems. „Mes visi esame pašaukti ieškoti tiesos ir kalbėti apie ją, ir tai daryti su meile“, – rašo Pranciškus, primindamas šv. Pauliaus prašymą, skirtą Efezo krikščionių bendruomenei: „Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; kalbėkite vien kas gera, kas tinka pamokyti ir duoda naudą klausytojams“ (Ef 4, 29). Iš tiesų, nuoširdus kalbėjimas gali atitirpinti net ir suledėjusias širdis. Iš patirties žinome, kad gerumas yra tikras priešnuodis piktumui, kuris, deja, gali užnuodyti širdis ir apkartinti santykius. Tai reikia atsiminti komunikavimo lygmenyje, kad komunikavimas ne kurstytų pyktį ir konfrontaciją, bet padėtų žmonėms ramiai apmąstyti, kritiškai ir visada pagarbiai gilintis į tikrovę, kurioje jie gyvena.
Toliau savo žinioje popiežius primena žurnalistų ir komunikuotojų globėją šv. Pranciškų Salezą, kurio liturginis minėjimas švenčiamas sausio 24 d. Jis buvo puikus intelektualas, produktyvus rašytojas, gilus teologas, vykdęs Ženevos vyskupo tarnystę XVII a. pradžioje, sunkiais laikais, kai vyko karšti ginčai su kalvinistais. Dėl savo švelnaus būdo, žmoniškumo, kantrybės bendraujant su visais, o ypač su tais, kurie jam buvo priešiški, jis tapo nepaprastu gailestingosios Dievo meilės liudytoju. Garsusis jo posakis „širdis kalba širdžiai“ įkvėpė ištisas tikinčiųjų kartas.
Kalbėjimas iš širdies, nuoširdi komunikacija labai svarbi sinodiniu keliu einančiai Bažnyčiai. Labai reikia tokio komunikavimo, kuris uždegtų širdis, būtų balzamas žaizdoms, nušviestų kelią. Bažnyčiai reikia tokio komunikavimo, kuris padėtų jai eiti vedamai Šventosios Dvasios; padėtų surasti naujas formas ir būdus perduoti tą nuostabią žinią, kurią ji yra pašaukta skelbti trečiojo tūkstantmečio žmonėms. Reikia komunikavimo, kuriame būtų vietos santykiams su Dievu ir artimu, ypač su tais, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Reikia komunikavimo, kuris sugebėtų įžiebti tikėjimo ugnį.
Galiausiai žinioje Pasaulinės komunikacijos dienos proga popiežius pastebi, kad širdies kalba gali iš žmonių galvų pašalinti kovingus ketinimus. Dramatiškame visam pasauliui grėsmę keliančio konflikto kontekste, būtina siekti tokio komunikavimo, kuris ne eskaluotų priešiškumą, bet padėtų megzti dialogą. „Baisu girdėti, kaip lengvai ištariami žodžiai, raginantys naikinti tautas ir teritorijas. Žodžiai, kurie, deja, dažnai virsta karingais smurto veiksmais. Todėl reikia atmesti bet kokią karingą retoriką ir visas propagandos formas, kuriomis manipuliuojama tiesa, iškraipant ją ideologiniais tikslais. Vietoj to visais lygmenimis turi būti skatinamas toks komunikavimas, kuris padėtų sudaryti sąlygas spręsti tautų ginčus“, – rašo Pranciškus. Tikra taika neįmanoma be širdžių atsivertimo. Visi turime tai atsiminti ir pagal tai gyventi. Tačiau ši tiesa ypatingą atsakomybę suteikia komunikacijos darbuotojams. Šia prasme, jų darbas – tai kur kas daugiau, negu vien profesija. Tai misija. (jm / Vatican News)
