Ketvirtadienį Romoje prasidėjo Europos apaštališkasis Gailestingumo kongresas, kuris užsibaigs kartu su popiežiumi Pranciškumi iškilmingai švenčiamu Dievo Gailestingumo sekmadieniu.
Pirmas dvi dienas – ketvirtadienį ir penktadienį – kongresas vyksta tėvų teatinų Šv. Andriejaus bažnyčioje, Romos centre. Pirmąją kongreso dieną buvo klausoma konferencijų ir liudijimų. Vienas kongrese kalbėjusių liudytojų buvo kun. Mariuszas Marszalekas iš Lietuvos. Kongrese taip pat dalyvauja Vilniaus arkivyskupas emeritas kard. Audrys Juozas Bačkis.
Antrąją kongreso dieną tęsiami liudijimai ir konferencijos. Paskutinis kalbės Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkas arkivysk. Rino Fisichella. Penktadienį iki vidurnakčio Romos jubiliejinėse bažnyčiose kongreso dalyviai ir kiti šia proga į Romą atvykę pamaldumo Gailestingajam Jėzui puoselėtojai galės atlikti išpažintį. Šeštadienio rytą vyks katechezės apie gailestingumą ir Eucharistinės adoracijos. Po pietų iš jubiliejinių bažnyčių pajudės eisenos į Šv. Petro aikštę, kur vyks Dievo Gailestingumo šventės vigilijos maldos budėjimas. Jame dalyvaus ir popiežius Pranciškus. Galiausiai sekmadienį 10 val. Romos laiku popiežius aukos Gailestingumo sekmadienio Mišias.
Ketvirtadienį po pietų prasidėjusiame kongrese vienas pirmųjų kalbėjo Pasaulinių Dievo Gailestingumo kongresų pradininkas ir organizatorius Vienos arkivyskupas kard. Christophas Schoenbornas. Gana ilgoje paskaitoje kardinolas paminėjo kai kuriuos pamatinius klausimus, kuriuos keliame siekdami suprasti kas yra gailestingumas. Ar Jėzaus gailestingumas buvo natūrali žmogiška laikysena, spontaniška reakcija skausmo akivaizdoje ar kažkas daugiau? Kas yra gailestingumas: vien žmogiška ar specifiškai krikščioniška dorybė? Ar Jėzaus apreikštas Dievo gailestingumas suderinamas su natūraliais žmogaus jausmais ir polinkiais? Ar įmanoma būti gailestingiems be Dievo malonės pagalbos? O gal gailestingumas nesuderinamas su prigimti; gal reikėtų bjaurėtis raupsuotu žmogumi, kaip teigė Nietzsche?
„Jėzaus gailestingumas visiems kenčiantiesiems remiasi tuo spontanišku natūraliu emociniu pagrindu, kuris yra bendras visiems žmonėms, tačiau ne tik tuo, - sakė kardinolas Schoenbornas. Jėzaus meilėje atpažįstame visiems žmonėms būdingus jausmus, tačiau ne vien juos. Jėzaus veiksmuose aiškiai matome valingumą ir racionalumą, be kurių būtų sunku raupsuotajame matyti ne tik atstumiančią ligą, be visų pirma kenčiantį žmogų. Jėzus yra žmogus, dėl to jis sugeba atjausti kitą žmogų.“
„Atjausti, - sakė kardinolas, - reiškia jausti kito žmogaus skausmą, žiūrėti į kitą žmogų, kaip į kitą „Aš“, suvokti jį kaip artimą ir priimti. Apie tai Jėzus ne kartą kalba savo palyginimuose. Jis dažnai primena vadinamąją „auksinę taisyklę“, kurią visi supranta ir kuriai visi pritaria. Jėzus sako: „Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai yra Įstatymas ir Pranašai“ (Mt 7,12).“
„O vis dėlto, Jėzaus gailestingumas netelpa šiose prigimtinėse ribose, - kalbėjo kard. Christophas Schoenbornas. Jėzus moko, kad mes turime būti gailestingi kaip Dievas. Tai, ko Jėzus iš mūsų laukia, nepasiekiama vien žmogiškosiomis jėgomis. Jei negautume pagalbos iš aukštybių, Jėzaus siūloma gailestingumo samprata mums būtų nepasiekiama. Argi žmogus, be Dievo malonės pagalbos, sugebėtų mylėti priešą?!“
Gilinantis į Jėzaus gailestingumą, pasak kardinolo, išryškėja dar vienas labai svarbus jo bruožas: gailestingumas ne abstraktus, bet konkretus. „Gailestingumas skiriamas ne bendrai visiems, bet paliudijamas tam konkrečiam žmogui, kuriam reikia mano pagalbos. Taip elgiasi Jėzus. Sutikdamas konkretų žmogų, jis jam skiria visą savo dėmesį. Jis kiekvieną kartą elgiasi taip, kaip jis pats yra pasakęs palyginime apie pasiklydusią avį. Ganytojas palieka devyniasdešimt devynias avis ir eina ieškoti tos vienos paklydėlės. Konkretus Jėzaus dėmesys kiekvienam atskiram žmogui – tai labai rimta paguoda mums visiems, tai labai rimta paskata juo pasitikėti.“, - kalbėjo kardinolas Christophas Schoenbornas Romoje vykstančiame Europos apaštališkajame Gailestingumo kongrese. (Vatikano radijas).
