po Gavėnios pasirengimo meto džiaugsmingai švenčiame Velykas visą savaitę iki Atvelykio, kurį šventasis popiežius Jonas Paulius II paskelbė Gailestingumo sekmadieniu. Jėzus atliko patį didžiausią gailestingumo darbą kiekvienam žmogui – pasiaukojo dėl mūsų, kad dovanotų mums gyvenimą. Kristus prisikėlė, kad mes turėtume gyvenimą, kad apsčiai jo turėtume (plg. Jn 10,10). Velykos – Kristaus prisikėlimas – kviečia mus džiaugtis gyvenimu ir visavertiškai jį gyventi. Kviečia džiaugtis visomis mums suteiktomis Dievo dovanomis: kiekviena dovanota diena, kiekvienu mums duotu žmogumi ir Dievo kūrinija.
Dievo Gailestingumo paveikslas, nutapytas pagal šv. Faustinos regėjimus Vilniuje, šiandien gali padėti mums suprasti, kaip stipriai Kristus mus myli ir kokią didelę dovaną gavome Velykų šventėje. Kristus yra nutapytas su Kryžiaus kančią liudijančiomis žaizdomis rankose. Šios žaizdos byloja, kaip Jis dėl mūsų aukojosi. Jėzus paaiškino šv. Faustinai, kad Jo žvilgsnis šiame paveiksle yra toks, kokiu žvelgė nuo kryžiaus, – mūsų pasigailėdamas ir trokšdamas sielų išganymo. Jėzus žengia iš mus supančios nuodėmės tamsos, kad apšviestų mus savo išganingos meilės šviesa. Savo mirtimi ir prisikėlimu Kristus mums pelnė nuodėmių atleidimą, kurį matome raudonuose ir baltuose spinduliuose. Jie vaizduoja ne tik kraują ir vandenį, ištekėjusius iš pervertos Jėzaus širdies, bet ir Krikšto bei Eucharistijos malones, kuriomis Dievas mus gelbsti ir gydo. Jėzaus laiminanti ranka – tai tas pats gestas, kuriuo Jis per savo kunigus atleidžia nuodėmes Sutaikinimo sakramente. Šis atvaizdas glaustai parodo Velykų džiaugsmo šaltinį.
Tokia didelė Dievo meilė mums kviečia į ją atsiliepti, kviečia vertinti tai, kas nepraeina: ryšį su Juo ir su Jo mums dovanotais mylimais žmonėmis. Leiskime Kristui perkeisti mūsų gyvenimą, kad labiau mylėtume, geriau suprastume vieni kitus, lengviau prisipažintume klydę ir taisytumės. Dievas kviečia mus tai daryti artimo meilės darbais ne tik per šventes, bet ir kiekvieną dieną – apkabinti savo artimuosius, priglausti liūdinčius, aplankyti sergančius, būti su kitu žmogumi, su savo artimu.
Nuo Didžiojo penktadienio iki Gailestingumo sekmadienio meldžiame Dievo Gailestingumo mums ir visam pasauliui Gailestingumo novenos žodžiais. Ši malda telydi mus visą Velykų savaitę, o Dievo Gailestingumo vainikėlio malda ypatingai tebūna mums artima per šiuos Gailestingumo metus.
Šis džiaugsmo metas, Velykų laikas, tęsiasi iki Sekminių iškilmės. Gailestingumo metų Velykų laiku kartu dalinsimės džiaugsmu per Nacionalinį gailestingumo kongresą, kuris įvyks Vilniuje gegužės 6–8 dienomis. Kviečiu visus dalyvauti šiame kongrese ir toliau švęsti Prisikėlimo džiaugsmą.
Išgyvenkime šią didžią Dievo Gailestingumo malonę savo širdyse ir gyvenime ne tik Velykų rytą, bet ir kasdien vis iš naujo. Tęskime ją gailestingumo darbais, kad patirtume mums suteiktą gyvenimo džiaugsmo pilnatvę.
+ Gintaras GRUŠAS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas
Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia 
