Per pastarųjų mėnesių bendrąsias audiencijas įvariais aspektais aptaręs šv. Iganco Lojolos sukurtą dvasinės įžvalgos metodą, šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie priemones, kurios mums padeda su dvasiniu įžvalgumu stebėti save, suprasti, ko Dievas tikisi iš mūsų.
„Tie, kas iki šiol sekė šias katechezes, galbūt pagalvojo, kad dvasinė įžvalga – tai labai sudėtinga praktika, – sakė Pranciškus. – Tačiau iš tiesų mūsų gyvenimas yra sudėtingas. Jei neišmokstame jo stebėti ir suprasti, rizikuojame jį iššvaistyti.“ Pasak popiežiaus, norime to ar ne, gyvenimas visada iš mūsų reikalauja rinktis. Jei nesirenkame sąmoningai, pats gyvenimas pasirenka už mus, nuvesdamas mus ten, kur nenorime.
Dvasinė įžvalga neįmanoma kliaujantis vien savo jėgomis, sakė Pranciškus ir toliau šio trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje kalbėjo apie kai kurias pagalbines priemones, kurios gali palengvinti šią būtiną dvasinio gyvenimo užduotį. Svarbiausia priemonė – nuolatinė akistata su Dievo žodžiu, mūsų pasirinkimų vertinimas Dievo žodžio šviesoje. Jis padeda mums suprasti, kas dedasi mūsų širdyse, išmokti atpažinti Dievo balsą ir atskirti jį nuo kitų balsų, kurie patraukia mūsų dėmesį, bet galiausiai mus suklaidina.
Visų pirma Biblija mus įspėja, kad Dievo balsas skamba ramybėje, susikaupime, tyloje. Popiežius paminėjo pranašo Elijo patirtį: Viešpats į jį prabilo ne per audrą, ugnį ar žemės drebėjimą, bet per švelnaus vėjo dvelksmą. Dievo balsas niekada nebūna įkyrus, jis visada santūrus, pagarbus ir raminantis. Tik ramybėje galime pažvelgti į save ir atpažinti tuos autentiškus troškimus, kuriuos Viešpats įdėjo į mūsų širdis.
Popiežius pabrėžė, kad Dievo žodis – tai ne tik tekstas, kurį reikia perskaityti, bet gyvas buvimas, Šventosios Dvasios veikimas, kuris guodžia, moko, suteikia šviesos, jėgų, atgaivos ir gyvenimo džiaugsmo. Toks ramus ir meilės kupinas ryšys su Šventuoju Raštu skatina siekti artimo ryšio su Viešpačiu Jėzumi. Kartais žmonės turi iškreiptą Dievo vaizdą, įsivaizduodami jį kaip niūrų, griežtą teisėją. Jėzus mums atskleidžia atjautos ir švelnumo kupiną Dievą. Jis yra kaip tas tėvas, apie kurį kalbama palyginime apie paklydėlį sūnų. Dievas yra švelnus, mylintis Tėvas. Kai tai suprantame, širdis atsileidžia, ištirpsta abejonės, dingsta baimė ir nevertumo jausmas.
Šventoji Dvasia, esanti mumyse, mums padeda suprasti Dievo žodį, siūlo naujas prasmes, atveria duris, kurios atrodė uždarytos, rodo gyvenimo kelius. Dvasinė įžvalga ir yra Šventosios Dvasios veikimas mumyse. Dvasinės įžvalgos tikslas – atpažinti savo gyvenime Viešpaties mums dovanojamą išganymą, suprasti, kad niekada nesame vieni, ir, jei kovojame, vadinasi, yra dėl ko. (jm / Vatican News)
