Penktadienį, gruodžio 16 d., Šventojo Sosto spaudos salėje buvo pristatyta popiežiaus Pranciškaus žinia būsimosios Pasaulinės taikos dienos proga. 2023 m. sausio 1 d. minimos 56-osios Pasaulinės taikos dienos tema: „Niekas negali išsigelbėti vienas. Pradėti iš naujo po COVID-19 ir kartu tiesti taikos kelius“.
Savo kreipimąsi į pasaulio katalikų bendruomenę ir visus geros valios žmones popiežius Pranciškus pradeda šv. Pauliaus laiško tesalonikiečiams raginimu: „Nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs“ (1 Tes 5, 6). Net jei mūsų gyvenimo įvykiai yra tragiški ir mes jaučiamės tarsi įstumti į tamsų neteisybės ir kančios tunelį, esame kviečiami išlaikyti širdis atviras vilčiai, pasitikėti Dievu, kuris yra šalia, švelniai mus lydi, palaiko ir veda.
Tragiškas, į tamsų tunelį panašus, visą pasaulį apėmęs pastarojo meto įvykis buvo COVID-19 pandemija, kuri destabilizavo mūsų įprastą gyvenimą, sugriovė daugybę planų, sujaukė įpročius, sujaukė net ir turtingiausių visuomenių ramybę, sukėlė sumaištį ir kančią, tapo daugybės žmonių mirties priežastimi. Pandemija buvo labai didelis išmėginimas sveikatos apsaugos sistemai, turėjusiai tvarkytis labai sunkioje situacijoje, kuri net moksliniu požiūriu nebuvo visiškai aiški. Be susidūrimo su tiesioginėmis fizinėmis pasekmėmis, liga ar net mirtimi, daugybę žmonių prislėgė dvasinis ir psichologinis skausmas, kurį skatino ilga izoliacija ir įvairūs laisvės suvaržymai. Be to, negalima pamiršti, kad pandemija palietė kai kuriuos jautrius socialinės ir ekonominės tvarkos nervus, išryškino prieštaravimus ir nelygybę.
Praėjus trejiems metams nuo pandemijos pradžios, rašo popiežius, atėjo laikas apmąstyti šį laikotarpį, klausti, ko pasimokėme, kaip pasikeitėme kaip asmenys ir kaip bendruomenė. Pranciškus primena, kad jis ne kartą yra sakęs, jog iš krizių niekada neišeiname tokie patys, kokie buvome: arba išeiname geresni, arba blogesni. Šiandien turime savęs paklausti: ko pasimokėme iš šios pandemijos?
Pasak Pranciškus, bene didžiausia pandemijos pamoka – tai suvokimas, kad mums visiems reikia vieniems kitų, kad didžiausias, nors ir trapiausias mūsų turtas yra žmogiškoji brolystė, kurios pagrindas yra tai, jog visi esame Dievo vaikai. Nė vienas negali išsigelbėti pats, todėl labai svarbu ieškoti ir puoselėti tas visuotines vertybes, kuriomis yra grindžiama mūsų, kaip brolių ir seserų, bendra kelionė. Iš pandemijos patirties kilo aiškesnis suvokimas, kad visi žmonės ir visos tautos privalo kartu, broliškai ir solidariai kurti taiką, užtikrinti teisingumą, bendromis pastangomis įveikti skaudžiausius įvykius.
Tuo metu, kai pradėjome nedrąsiai tikėtis, kad COVID-19 pandemijos naktis jau baigiasi, žmoniją ištiko nauja baisi nelaimė – karas Ukrainoje. Žūsta ir kenčia nekalti žmonės. Karo pasekmės jaučiamos net už tūkstančių kilometrų, kur stinga grūdų, padidėjo degalų kainos.
Tad ką mums daryti? – klausia popiežius. Pirmiausia turime leisti, kad mūsų išgyventa nepaprastoji padėtis keistų širdis. Turime leisti, kad Dievas pakeistų mūsų iki šiol naudotus pasaulio ir tikrovės suvokimo kriterijus. Nebegalime galvoti tik apie savo asmeninių ar nacionalinių interesų išsaugojimą, bet privalome save suvokti bendrojo gėrio kontekste. Turime save suvokti kaip dalį bendrojo „mes“ ir būti atviri visuotinei brolystei.
Savo žinią po poros savaičių minėsimos Pasaulinės taikos dienos proga popiežius Pranciškus baigia linkėjimu, kad naujaisiais metais galėtume keliauti kartu, brangindami tai, ko mus moko istorija.
Vatican News nuotr.
