Gruodžio 15 d. audiencijoje popiežius Pranciškus susitiko su keliasdešimčia Italijos katalikų veikimo („Azione Cattolica“) jaunuolių ir juos lydinčiais asmenimis. Kai kas, pažymi popiežius jaunuoliams, galėtų pasakyti, jog būti gerais krikščionimis reiškia medituoti, mąstyti. O Jėzus sako – „eikite!“
„Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones (Mt 28, 19)“ – kreipiasi Viešpats į kiekvieno laikotarpio krikščionį. Jėzus pavartoja paprastą, bet esminį žodį – „eikite“. Tai yra gyvenimą keičiantis žodis – mokinys, kuris išeina, virsta apaštalu ir misionieriumi.
„Ir jūs, brangūs draugai, taip pat esate pašaukti eiti, nes Dievui nepatinka, kai tingiai sėdime ant sofos. Jis nori, kad mes būtume kelyje, pasirengę ir pasiruošę rizikuoti“, – jaunuoliams įteiktoje kalboje rašo popiežius.
„Eikite!“ Tačiau kuria kryptimi, pas ką? Pas kitus, pas visas tautas, neišskiriant nei vienos. Viešpats nenori, pastebi popiežius, kad dienas leistume užsidarę savyje, o tai didelis pavojus jaunam vaikinui ar merginai, prieš akis nuolatos teturinčiam išmaniojo telefono ekraną. Tačiau mūsų akys sukurtos tam, kad matytume kitų žmonių akis. Jos nėra sukurtos tam, kad žvelgtume žemyn į virtualų pasaulį mūsų rankose, bet tam, kad žvelgtume aukštyn į dangų, matytume artimą ir Dievą. Mūsų akys ir mūsų žvilgsnis yra tam, kad perteiktų susitikimo su Kristumi, gyvenimą keičiančios draugystės su juo džiaugsmą, leidžiančią priimti gyvenimą ir atrasti jo grožį. Sekti Jėzumi yra gražu, atrasti jo didelę meilę kiekvienam iš mūsų yra gražu. Gražu įsitraukti į jo man, tau, mums visiems skirtą laimės sumanymą. Yra gražu atskleisti jo dideles ir dosnias dovanas, kurios pripildo mūsų gyvenimą nuostabos ir vilties, leidžia augti laisviems ir laimingiems.
Tačiau dėl to reikia pradėti eiti ir, verta atkreipti dėmesį, ne pavieniui, o kartu. Jėzus sako „eikite“ daugiskaitoje. Turime eiti ne atskirai, o kartu: kitaip tariant, atskleisti save kaip brolius ir seseris pasaulyje, kuris linkęs mus izoliuoti, suskaldyti ir supriešinti, kuris siūlo – „galvok apie save, o kitais nesirūpink“. Kai raktas yra visai kitas – rūpintis kitais, o per tai – ir savimi. Tai įmanoma, kai pradedame žvelgti į kitą žmogų ne kaip į priešą, bet kaip į Dievo vaiką ir bendražygį. Ne abejingai, bet meiliai: štai tokio žvilgsnio turime mokytis iš Jėzaus.
Nors kiekvienas žmogus, primena popiežiaus Italijos kataliko veikimo jaunuoliams, Viešpačiui svarbus, tačiau kai kuriems jis itin dėmesingas: kas jie tokie? Ne turtingieji, ne galingieji, ne atsidūrusius ant blizgių žurnalų viršelių ir televizijoje, bet maži, vargšai, atstumtieji, pamiršti, niekam nerūpimi. Jei norime suprasti, ko trūksta, kad pasaulis būtų gražesnis, taikesnis, teisingesnis, reikia galvoti apie tai, ko trūksta jiems, o ne mums: tai yra raktas.
„Pasikliauju jumis, jūsų ateities vizija, jūsų stiprybe eiti ir, svarbiausia, jūsų malda už taiką, kuri yra galinga ir gali padaryti didžių dalykų!“, – rašo popiežius jaunuoliams. Pasak jo, neturime bijoti rizikos išeiti, nes Viešpats pažadėjo būti su mumis visais momentais – gerais ir blogais, džiugiais ir liūdnais. Būtent tai primena artėjančios Kalėdos – Dievas ateina į pasaulį ir suteikia mums jėgų eiti, eiti su juo. Jis tapo mūsų gyvenimo kelionės draugu, kuris niekada neapleis, įkvėps drąsos išbandymuose, padės atskleisti kelionės prasmę ir atsistoti suklupus.
„Argi nėra gera vaikščioti su tokiu Dievu, su Dievu, kuris yra mūsų Draugas ir kuriuo visada galime pasitikėti?“, – klausia popiežius italų jaunuolių, linkėdamas kiekvienam iš jų realizuoti savo talentus – visi jų turi – ir duoti daug vaisių. (RK / Vatican News)
