Rusijos agresija prieš Ukrainą nesiliauja. Karo pasekmės yra labai sunkios užpultos šalies gyventojams. Nors šiandien sunku įsivaizduoti, kad teisingą taiką įmanoma greit pasiekti derybų keliu, pastaraisiais mėnesiais kai kurie tarptautinės bendruomenės veikėjai ragino prisiminti 1975 m. Helsinkio konferenciją ir jos principus. Nuo to laiko įvyko daugybė pokyčių, dėl kurių sunku pakartoti panašias iniciatyvas, tačiau Helsinkio konferencija ir šiandien išlieka svarbi nuoroda.
Apie tai buvo kalba per susitikimą antradienį, gruodžio 13 d., surengtą Italijos ambasadoje prie Šventojo Sosto. Susitikime dalyvavo ir Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas.
Jis savo kalboje visų pirma priminė popiežiaus Pranciškaus ašaras gruodžio 8 d. per Nekaltai Pradėtosios M. Marijos pagerbimą Romos Ispanijos aikštėje. Pasak kardinolo, popiežiaus ašaros paminėjus žiaurumus, kuriuos kasdien kenčia Ukrainos gyventojai, – tai galingas priešnuodis apsipratimo su karu pavojui ir abejingumui. Tai ir raginimas naudoti visas diplomatines priemones siekiant ugnies nutraukimo ir teisingos taikos. Kardinolas priminė ir popiežiaus Pranciškaus raginimą spalio 2 d. per „Viešpaties angelo“ maldą. Tą dieną Pranciškus tiesiogiai kreipėsi į Rusijos Federacijos prezidentą, prašydamas jį sustabdyti smurtą prieš Ukrainą, ir į Ukrainos prezidentą, ragindamas pastarąjį būti atvirą rimtiems taikos pasiūlymams. Kardinolas priminė, kad tą dieną popiežius kreipėsi ir su dar vienu raginimu, į kurį nebuvo atkreiptas deramas dėmesys: popiežius kreipėsi į visus tarptautinės bendruomenės lyderius ir tautų vadovus, ragindamas juos padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų nutrauktas karas.
Pasak kardinolo, tarptautinė bendruomenė šiandien turėtų ryžtis kažkam panašaus, kas įvyko 1975 m. Helsinkyje. Šiandien nėra sąlygų, kad pasikartotų Helsinkio konferencija, tačiau yra sąlygos ir būtinybė kūrybingai siekti atgaivinti Helsinkio dvasią. Helsinkio konferencijos baigiamąjį dokumentą kardinolas P. Parolinas pavadino tarptautinių santykių dekalogu ir priminė pagrindinius jo principus: suverenių valstybių lygybė; iš suverenumo išplaukiančių teisių gerbimas; jėgos nenaudojimas ir negrasinimas ją panaudoti; sienų neliečiamumas; valstybių teritorinis vientisumas; taikus ginčų sprendimas; nesikišimas į vidaus reikalus; pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant minties, sąžinės ir religijos laisvę; tautų lygiateisiškumas ir apsisprendimo teisė; valstybių bendradarbiavimas; sąžiningas tarptautinės teisės reikalavimų vykdymas.
Šiandien, kai peržvelgiame šį Helsinkio konferencijos dekalogą, matome, kiek kartų šie principai buvo pažeisti. Tačiau, pasak kardinolo, niekada ne vėlu vėl prie jų sugrįžti ir įsipareigoti jų laikytis. Reikia ieškoti naujų kelių į taiką, pradedant nuo Europos, tačiau atsimenant ir visus kitus šiandien dėl karų ir konfliktų kenčiančius pasaulio regionus. Reikia skirti daugiau jėgų ir resursų dialogui ir deryboms skatinti. Reikia daugiau investuoti į taiką visais lygmenimis, pradedant jaunosios kartos ugdymu ir mokykliniu švietimu. Reikia bendradarbiauti ir remti tuos lyderius, kurie tiki taika, net kai atrodo, kad viskas aplink mus yra aptemę ir kad viską prarijo šėtoniškas karo demonas. Europa vėl tetampa taika, teise ir tarptautiniu teisingumu pagrįstos civilizacija švyturiu, kalbėjo kardinolas P. Parolinas antradienį Italijos ambasadoje prie Šventojo Sosto vykusiame susitikime. (jm / Vatican News)
