Popiežius parašė laišką Marselio mieste, pietų Prancūzijoje, gruodžio 1–3 d. vykstančio Tarptautinio katalikiškojo ugdymo biuro surengto kongreso dalyviams.
Švietimas ir jaunosios karto ugdymas – tai viena svarbiausių pareigų, skirtų kiekvienai visuomenei. Krikščionys irgi yra pašaukti dalyvauti šiame procese, įnešdami į jį pranašišką žinią, kurią Kristus paliko savo Bažnyčiai, rašo popiežius, patikslindamas, kad, kai iš krikščioniškosios perspektyvos kalbame apie švietimą ir ugdymą, negalime apsiriboti tik programomis, metodais ar ištekliais, nes krikščioniškasis pašaukimas reikalauja skelbti Žodį, kuris mums nepriklauso ir kuris mus pranoksta.
Antra vertus, katalikiškos mokyklos neapsiriboja tik konfesiniais aspektais, bet yra atviros visoms pažinimo sritims ir visiems, kurie šioje mokykloje siekia išsilavinimo. Katalikiškoji mokykla turi būti gyvenimo mokykla, į kurią integruojami įvairūs elementai, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, visų pirma su šeima.
Taip pat reikia visada sau kelti didįjį klausimą: ką daryti, kad katalikiška mokykla iš tiesų būtų tokia, kokios nori Viešpats? Pasak popiežiaus, atsakymą savo mokymu ir pavyzdžiu duoda pats Jėzus. Jis siunčia savo mokinius į pasaulį, kad jie skleistų jo žinią. Mes, Jėzaus mokiniai, esame bendrystėje gyvenantys broliai ir seserys. Dėl to mūsų mokyklos neturi būti kaip sandarūs nesusisiekiantys indai. Kiekvienas iš mūsų turime gyventi ir veikti bendrystėje vieni su kitais ir su Dievu, kitiems liudyti, kad, nepaisant skirtumų, dirbame kartu dėl bendrojo gėrio. Kita katalikiškos mokyklos savybė, sakė popiežius, – tai suvokimas, kad esame kelionėje, kad kartu einame pirmyn. Jėzus keliauja su savo mokiniais, jis kartais mus prašo eiti pirma jo, prašo išeiti jo pasitikti, siunčia mus į žemės pakraščius.
Popiežius taip pat pridūrė, kad katalikiška mokykla savo iniciatyvomis turi atsiliepti į vietines ir visuotines socialines problemas, būti atvira naujoms situacijoms ir naujoms pasaulėvokoms, eiti kartu su visais, nieko neišskiriant, ieškoti susitikimo progų, mokytis naujos kalbos, kad sugebėtų prakalbinti visus, taip pat ir tuos, kurie yra labiausiai nuo mūsų nutolę. (jm / Vatican News)
