Popiežiaus išmaldininkas prisimena Burkhardą Schefflerį, benamį, kuris mirė prie Šv. Petro aikštės kolonados. Kardinolas pasakoja apie Vatikano ir Romos tarnybų karitatyvinę tarnystę vargšams, sakydamas kad jo vaidmuo yra ištuštinti Šventojo Tėvo labdarai skirtą sąskaitą, kad padėtų vargšams.
Burkhardas Scheffleris, 61 metų benamis vyras, mirė šaltyje ieškodamas priebėgos po kolonada. Jis buvo vienas iš daugelio vargšų, kuriems padeda karitatyvinę veiklą kuruojanti dikasterija. Jam buvo pasiūlyta šilta vieta poilsiui, bet jis atsisakė, pasirinkdamas likti miegoti gatvėje. Popiežius meldėsi už jį ir kitus benamius.
Kardinolas Konradas Krajewskis pasakoja apie liūdną įvykį ir darbą, kurį jis ir jo kolegos kasdien dirba. B. Scheffleris gimė Vokietijoje 1961 m. Kardinolas prisimena jį, kartu su daugybe kitų, kasdien ateidavusį maisto, kitų paslaugų.
Atšalęs oras ir rudeniniai lietūs pablogino ir taip prastą Burkhardo sveikatą. Gydytojai sakė, kad jis sirgo diabetu. Burkhardas mirė prieš kelias dienas prie kolonados. Kardinolas buvo Asyžiuje, kai jam paskambino, kad rastas Burkhardo kūnas. Jis sako jį pažinojęs, meldęsis už jį, kalbėjęsis apie jį su Šventuoju Tėvu. Pasak kardinolo, šis atvejis negali užtemdyti viso gerumo, kurį teikia miestas. Likti gatvėje buvo benamio valia, nors dar dieną prieš mirtį jį lankė savanoriai ir siūlė pagalbą, kurios jis nepriėmė.
Tarp Vatikano teikiamų paslaugų – nakvynės namai, valgykla, dušai, tualetai, medicininė pagalba. Vargšams padedama neprašant jokių dokumentų, jie priimami į Vatikano kuruojamas pagalbos įstaigas. Kas mėnesį sveikatos punktas, esantis prie kolonados, suteikia medicininę pagalbą, vaistus daugiau nei 1 050 žmonių, dauguma jų – benamiai.
Pasak kardinolo, Romoje niekas nemiršta iš bado, nes yra daugybė parapijų valgyklų, savanorių, dalijančių maisto davinius. Yra daugybė savanorių, kurie rūpinasi vargšais. Tačiau yra žmonių, kurie atsisako pagalbos, jie nenori nakvoti nakvynės namuose. Jie laisvi ir nori taip gyventi. „Galime padėti tik tiems, kurie priima pagalbą“, – sako kardinolas.
Šaltuoju metų laiku žmonėms reikia miegmaišių, skėčių. Pavyzdžiui, žmonės palieka skėčius Vatikano muziejuose ir pamiršta pasiimti, tada po savaitės jie atiduodami vargšams. Tačiau yra mažų, paprastų dalykų, kuriuos galime padaryti kiekvienas – pamatę benamį gatvėje, nunešti jam arbatos, šilto maisto, atidaryti pastato duris, kad jie galėtų įeiti ir sušilti, kai lyja ar šalta, nes blogos oro sąlygos kelia grėsmę jų gyvybei. „Mus visada turi sukrėsti gatvėje miegančio žmogaus vaizdas – turėtume apsipilti ašaromis, o jei ne, tada su mumis kažkas negerai...“, – sako kardinolas.
Kardinolas skaičiuoja, kad po kolonada priebėgą nuo lietaus ar vėjo gali rasti apie 250 žmonių. Policija neįleidžia jų į Šv. Petro baziliką, nes jie turi lagaminus, rankines, tačiau po kolonada jie gali rasti užuovėją. Vatikano tarnyba padeda jiems, kaip gali, už viso to – Evangelija, popiežius Pranciškus, kuris yra išmaldos davėjas, yra daugybė savanorių, kurių širdys ypatingos.
Tarnystę atlieka 50 gydytojų iš įvairių Romos ligoninių. Popiežius Pranciškus nuo pat pradžių paragino neprašyti dokumentų, neklausti tautybės, nes tai nėra svarbu. Kardinolas K. Krajewskis pasakoja, kad spalį išleista 22 000 eurų vien vaistams, tačiau tai pinigai, išleisti sekant Evangelija. Jei reikės, išleisime ir daugiau, sako kardinolas, primindamas, kad Vatikano vaistinė benamiams, gavusiems tų medikų savanorių receptą, dalina vaistus nemokamai.
Kardinolas priduria, kad jo vaidmuo – ištuštinti Šventojo Tėvo labdaros sąskaitą padedant vargšams, ir jis deda visas pastangas tai padaryti.
(DŽ / Vatican News)
