Pirmadienio, lapkričio 28 d., rytą popiežius priėmė grupę Italijos jaunuolių kartu su mokytojais. Jie dalyvavo pastarosiomis dienomis vykusiame susitikime, kuriuo rengiamasi kasmetiniam žygiui už taiką iš Perudžos į Asyžių.
Jaunuoliams ir mokytojams popiežius sakė, kad Asyžiaus miestas tapo taikos skatinimo simboliu dėl nerimastingo maištaujančio jaunuolio šv. Pranciškaus veiklos. Jis išsižadėjo šeimos turtų ir nusiekė paskui Viešpatį. Per amžius šis šventasis žavėjo daugybę žmonių. Popiežius prisipažino, kad šv. Pranciškus ir jį sužavėjo. Dėl šio susižavėjimo jis, tapęs popiežiumi, pasirinko Pranciškaus vardą.
Toliau savo kalboje popiežius paminėjo ir kitus du, mums artimesniais laikais gyvenusius garsiuosius taikos liudytojus. Visų pirma – tai popiežius Jonas XXIII. Jis buvo vadinamas taikos popiežiumi, nes skelbė taikos žinią sunkiais septintojo dešimtmečio pradžios metais, paženklintais didelės įtampos – Berlyno sienos statybos, Kubos krizės, Šaltojo karo ir branduolinės grėsmės. Popiežius Pranciškus ragino jaunimą skaityti ir studijuoti Jono XXIII encikliką „Pacem in terris“, iš jos semtis įkvėpimo skleidžiant taiką.
Praėjus keliems mėnesiams po šios enciklikos paskelbimo, kitas mūsų laikų pranašas, 1964 m. Nobelio taikos premijos laureatas Martinas Lutheris Kingas, pasakė garsiąją kalbą „Aš turiu svajonę“, tęsė Pranciškus ir klausė: „O jūs, jaunuoliai, apie ką svajojate šiandien, kokį rytojų svajojate? Raginu jus turėti drąsias svajones, kaip Jonas XXIII ir Martinas Lutheris Kingas.“
Galiausiai popiežius linkėjo savo svečiams prasmingo ir vaisingo advento laikotarpio, kad jis būtų kelionė, kurią kasdien sudaro daugybė mažų taikos gestų – priėmimo, susitikimo, supratimo, artumo, atleidimo, tarnavimo. (jm / Vatican News)
