Popiežius audiencijoje priėmė Tarptautinės krikščioniškų organizacijų savanorių tarnybų federacijos (FOCSIV) atstovus Federacijos įsikūrimo penkiasdešimtmečio proga. Federacija atstovauja beveik šimtui organizacijų, pagal Bažnyčios socialinį mokymą įsipareigojusių šalinti bet kokias skurdo ir marginalizavimo išraiškas, gerbti žmogaus orumą ir teises bei ugdyti vietinių bendruomenių ir institucijų plėtrą.
Popiežius audiencijos dalyviams įteikė iš anksto parengtą sveikinimo kalbą ir spontaniškai padėkojo Federacijos atstovams už viską, ką daro ir kaip daro, pažymėdamas, kad savanorystės tarnystė yra vienas iš gražiausių dalykų pasaulyje. Kiekviena savanorė ar savanoris laisvu apsisprendimu pasirenka šį kelią – išėjimo iš savęs link kitų kelią. Savanoriavimas niekuomet nėra sėdėjimas prie stato ar prie televizoriaus, o visuomet yra išėjimas. Tai išėjimas atviromis širdimis, ištiestomis rankomis, pasirengimas išskubėti, kad sutiktume kitus ir duotume, ką galime.
Savo kalbos tekste popiežius savanorių įsipareigojimą pavadino gražiu Motinos Bažnyčios, diegiančios viltį bado ir karų kamuojamame pasaulyje, pavyzdžiu. Anot popiežiaus, Federacija savo konkrečiais veiksmais liudija tiems, kurie nebetiki, kad taika yra galima. „Jūs, savo įsipareigojimu rodote, kad mažais kasdieniais veiksmais galima kurti visuotinės brolybės mozaiką“, – pažymėjo Pranciškus.
Aptaręs savanorystės reikšmę nūdienos pasaulyje, savanorių pašaukimą ugdyti žmonių ir tautų vystymąsi – pamatinę oraus gyvenimo sąlygą – popiežius užsiminė apie pašaukimą kurti taiką ir dar kartą užsiminė apie Trečiojo pasaulinio karo šešėlį, temdantį ištisų tautų likimus, grasinantį baisiomis pasekmėmis žmonėms. Pranciškus kvietė susimąstyti kokią kuriame ateitį naujosioms kartoms: šis klausimas turėtų lydėti visus tarptautinio lygio spendimus.
„Pasaulio taika sužeista ir trypiama Ukrainoje ir daug kur kitur mūsų planetoje. Jau daug mėnesių matome naikinimo ir mirties vaizdus. Taika teisingume yra būtina oraus gyvenimo ir geresnės ateities sukūrimo sąlyga. Savanoriai pašaukti ugdyti taiką savo širdyse ir ja dalytis su visais, kuriuos sutinka savo kelyje“, – pažymėjo Pranciškus. Anot jo, tai pati didžiausia dovana, kurią savanoriai gali suteikti visur, nes pasauliui nereikia tuščių žodžių, bet dialogui atvirų ir įsitikinusių liudytojų.
„Eikite pirmyn pasaulio keliais rūpindamiesi seserų ir brolių gerovę taip, kaip tai darė gerasis samarietis, žinodami, kad abejingumas skausmo atžvilgiu nėra tinkamas pasirinkimas. Mes negalime leisti, kad kas nors būtų paliekamas gyvenimo paribyje“. Popiežius ragino nepasiduoti sunkumams, nusivylimams, bet pasitikėti Viešpačiu, kuris yra uola, bet kartu ir švelnumas. (SAK / Vatican News)
