Grįždamas iš Bahreino, popiežius lėktuve labai karštai kalbėjo apie būtinumą užbaigti karus Ukrainoje ir kitur pasaulyje. Pranciškus prašė paremti taikos pastangas ir sustabdyti ginklų prekybą. Kaip šį prašymą vertina nuncijus Ukrainoje ir kokia dabartinė situaciją Kyjive? – pasiteiravo Vatikano radijo bendradarbis pokalbyje su Ukrainos sostinėje popiežiui atstovaujančiu arkivyskupu Visvaldu Kulboku.
Arkivyskupas, komentuodamas pastarąjį popiežiaus pasisakymą, ragino atkreipti dėmesį į du dalykus: popiežiaus išsakytų minčių pamatinę intenciją ir publiką, į kurią jis kreipėsi. Anot V. Kulboko, savaime suprantama, kad popiežius kalbėjo kreipdamasis į visus, bet jis paminėjo Dostojevskį, rusų kultūrą, todėl aišku, kad jis, be visų kitų, ypač stengėsi labai nuoširdžiai kreiptis į rusų visuomenę.
Savo pasisakymais popiežius rodo, kad jo balsas yra visiškai nepriklausomas, į tai verta atkreipti dėmesį, samprotavo Kyjive reziduojantis apaštališkasis nuncijus. Būtent todėl išgirdome popiežių kalbantį žodžiais, išreiškiančiais nuoširdžiausią artumą visiems. Jis pakartojo: „mano jausmai“, „ypatinga pagarba“, „didelė meilė“ ir šiais išsireiškimais sako mums: „Aš esu visiškai nusistatęs prieš šį karą, nes esu nepriklausomas“. Arkivysk. V. Kulbokas pridūrė:
„Bažnyčios ir visų tikinčiųjų misija – savo malda palydėti šiuos popiežiaus žodžius, kad jie neliktų tušti, o duotų vaisių“.
Romoje popiežių aplankęs Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios tėvas ir galva S. Ševčukas jam papasakojo apie Katalikų Bažnyčios Ukrainoje vykdomą labdarą: katedrose ir parapijose įrengti pagalbos centrai. Ką apie tai galėtų papasakoti nuncijus?
„Aš pats visa tai matau savo akimis“ – atsakė arkivyskupas, išsamiai papasakodamas apie humanitarinius darbus, kuriuos vykdo Bažnyčia ir kurie dalinai ateina tiesiai iš popiežiaus, taip pat iš katalikiškų ir nekatalikiškų labdaros organizacijų, ir apie bažnyčių rūsiuose įrengtas slėptuves, kurios daugeliui yra vienintelė vieta apsisaugoti per antpuolius. Parapijose visi žino apie vietoves, kuriose žmonės neturi elektros, vandens, net duonos negali išsikepti.
„Labiau už viską reikia taikos. Kol nėra taikos, yra daug kitų reikalavimų. Stengiamės padėti vargšams, reikia globoti kenčiančius vaikus, kurių tėvai negali išvykti į užsienį. Mes dabar nekalbame apie bažnyčių atstatymą, apie bendruomenės centrų steigimą, mums rūpi kur kas elementaresni dalykai: turime pamaitinti žmones – reikia duonos, vandens, elektros, šildymo, reikia kuro, reikia transporto priemonių, furgonų, nes reikia nuvežti pagalbą žmonėms.“
Sostinėje esančią padėtį apaštališkasis nuncijus įvertino kaip sudėtingą, nes ištisi kvartalai per dieną neturi elektros: „Jei padėtis Kyjive pablogėtų, bus duonos krizė, nes reikia elektros srovės būtiniausio maisto gamybai. Aišku, jei humanitarinė situacija blogės, padėtis taps nepakenčiama, nes nebebus užtikrinamos higienos sąlygos. Būtent todėl valdžios atstovai sako, kad privalės evakuoti visus, o tai reiškia, kad turime būti pasirengę bet kokiam scenarijui“.
Arkivysk. V. Kulbokas sakė, kad Ukraina tikrai jaučia popiežiaus Pranciškaus solidarumą ir girdi jo balsą. Ypač ukrainiečių karo belaisvių žmonos ir motinos yra dėkingos popiežiui už jo solidarų atidumą. Tik nedaugelis, o tarp jų ir popiežius, priima prašymus ieškoti dingusių ir kalinamų asmenų. Nuncijus pakartojo tai, ką šios moterys jam pasakė: „Šitoks popiežiaus artumas labai jaudina!“. (SAK / Vatican News)
