Estijoje gyvena tik apie 5 000 katalikų, tačiau bendruomenė auga ir už tai reikia dėkoti vokiečių jėzuitui Eduardui Profittlichui. Tikėjimo liudytojas kankinys, būdamas vyskupu nešė ir skleidė katalikų tikėjimą Estijoje.
Estijoje sunku dalyvauti religinėse apeigose. Daugeliui tikinčiųjų tenka važiuoti kelias valandas automobiliu, kad galėtų priimti Švenčiausiąjį Sakramentą arba pasikalbėti su katalikų kunigu, sako Mario Galgano, Vatikano radijo laidų vokiečių kalba redaktorius.
Jis lydėjo Baltijos šalių katalikus lankančią vokiečių katalikų labdaros organizacijos „Bonifatiuswerk“ delegaciją. Po vizito Latvijoje, Vatikano radijo redaktorius nuvyko į Taliną, susitiko su Estijos katalikų bendruomene ir jos vadovu vysk. Philippe'u Jourdanu. Vyskupas yra Romos katalikų bažnyčios Estijoje apaštališkasis administratorius. Jis siekia, kad jo pirmtakas vysk. Eduardas Profittlichas, 1941 m. birželio 27 d. sovietų valdžios suimtas ir išvežtas į Rusiją, kur netrukus mirė, būtų paskelbtas palaimintuoju. Kartu su teologe Marge-Marie Paas vyskupas vadovauja beatifikacijos bylos postulacijai.
M.-M. Paas yra viena iš Estijos katalikių, atsivertusių į katalikybę iš kitos konfesijos. Ji popiežiaus Pranciškaus kelionės į Estiją metu buvo atsakinga už vizito komunikaciją ir santykius su spauda. „Vieną dieną pajutau norą nuvykti į katalikų katedrą Taline“, – dalijosi atsivertimo patirtimi moteris. Dabar ji yra aktyvi katalikų bendruomenės narė, dalyvauja ir ekumeniniame judėjime. Anot M.-M. Paas, „ekumeniniuose santykiuose su kitomis Estijos krikščionių konfesijomis yra būtinas dialogas. Kalbėjimas ir klausymasis yra svarbūs taip pat taikos kūrimui. Dievo tarnas vysk. E. Profittlichas irgi buvo įsipareigojęs taikai“, – sakė Vatikano radijo pašnekovė. Dalydamasi mintimis apie vyskupo E. Profittlicho kankinystę, jo kultūrinį ir dvasinį palikimą Estijoje, ji pasakojo apie Estijos gilumoje esantį katalikiškojo jaunimo centrą.
„Geografiniame šalies centre įkūrėme katalikišką jaunimo centrą. Tai viduryje miško stovintis pastatas, atskirtas nuo pasaulio ir prieinamas jaunimui. Šį pastatą pastatė pats vyskupas E. Profittlichas“, – Vatikano radijui sakė Dievo tarno bylos postulatorė M.-M. Paas.
1930 m. Eduardas Profittlichas SJ atvyko į Estiją tarnauti katalikų bendruomenei. Po metų buvo paskirtas vyskupu ir Estijos apaštališkuoju administratoriumi, o 1936 m. – arkivyskupu. Jis pasiliko Taline 1940 m. sovietam okupavus Estiją, kelis kartus lankėsi Vokietijos ambasadoje prašydamas vizų vyskupijos dvasininkams ir vienuolėms, bet sau neprašė. Apie Estijoje pablogėjusią padėtį – žmonių areštus, Bažnyčios persekiojimą – pranešė laiške popiežiui. Vokiečiai ragino arkivyskupą susigrąžinti Vokietijos pilietybę ir išsižadėti Estijos pilietybės, tačiau E. Profittlichas su tuo nesutiko.
Galiausiai arkivyskupui E. Profittlichui buvo pateikti kaltinimai šnipinėjimu Vokietijai. Jis buvo NKVD suimtas savo namuose Taline paskutinėmis pirmosios sovietinės okupacijos dienomis. Nuo tada niekas daugiau nebežinojo, kas nutiko Estijos arkivyskupui. Tik 1990 m. nepriklausomybę atkurtos Estijos Aukščiausiasis teismas informavo Talino katalikų parapiją, kad 1941 m. lapkričio 21 d. E. Proffitlichas nuteistas mirtimi Kirove ir kad 1942 vasario 22 d. miręs arkivyskupas buvo visiškai reabilituotas – rašo išsamiame pranešime iš Talino Vatikano radijo ir Vatican News vokiečių programos redaktorius. (SAK / Vatican News)
