Ketvirtadienio, spalio 6 d., rytą popiežius Pranciškus susitiko su Šventųjų skelbimo dikasterijos surengtos konferencijos „Šventumas šiandien“ dalyviais.
Sveikindamas dikasterijos prefektą kardinolą Marcello Semeraro, konferencijos organizatorius ir dalyvius popiežius sakė, kad šios konferencijos surengimo faktas ir jos tematika pabrėžia visuotinio pašaukimo į šventumą svarbą ir niekada nepraeinantį aktualumą. Pranciškus priminė, kad ir jis šiai tematikai skyrė neseniai paskelbtą savo apaštališkąjį praginimą „Gaudete et exsultate“. Šis dokumentas – tai raginimas, kad „kvietimas į šventumą suskambėtų, stengiantis jį įkūnyti šiandienos kontekste, su visais jo pavojais, iššūkiais ir galimybėmis“ (GE 2). Šis kvietimas yra Vatikano II Susirinkimo šerdis, priminė popiežius.
Toliau savo kalboje popiežius paminėjo dviejų rūšių šventumo pavyzdžius, kuriais visi pakrikštytieji yra kviečiami sekti. Visų pirma svarbu atrasti šventumą paprastuose šventuose Dievo žmonėse: tėvuose, kurie su meile auklėja savo vaikus, vyruose ir moteryse, kurie su atsidavimu dirba savo kasdienį darbą, žmonėse, kurie kenčia kūno negalią, pagyvenusiuose žmonėse, kurie dalijasi su mumis šypsena ir išmintimi. Krikščioniško gyvenimo liudijimas, kurį šiandien mums duoda daugybė Viešpaties mokinių, yra raginimas mums visiems atsiliepti į visuotinį pašaukimą į šventumą.
Kitas šventumo pavyzdys yra oficialiai palaimintaisiais ir šventaisiais Bažnyčios paskelbti krikščionys. Jie irgi neateina iš kažkokio paralelinio pasaulio, sakė Pranciškus. Ir jie buvo keliaujančios Dievo tautos nariai, gyveno kasdienį gyvenimą, vykdė Dievo valią. Tą jų duotą pavyzdį vadiname fama sanctitatis („šventumo garsu”), kuris neturi būti kaip nors instituciškai kuriamas ir palaikomas, bet turi natūraliai gimti tarp tikinčiųjų. Fama sanctitatis kyla ne iš hierarchų, bet iš tikinčiųjų, pabrėžė Pranciškus. Aišku, šventumo garsas turi būti atidžiai ištirtas. Reikia patikrinti, ar jis yra spontaniškas, stabilus, ilgalaikis ir plačiai paplitęs krikščionių bendruomenėje.
„Šventieji yra kaip brangūs perlai. Jie visada yra aktualūs, niekada nepraranda savo vertės, nes jų gyvenimai yra nuostabus Evangelijos komentaras.“ (jm / Vatican News)
