„Dėkojame Dievui ir Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms už tai, kad esame gyvi. Už tai, kad turime galimybę mylėti ir toliau gyventi. Turime galimybę klausytis Dievo žodžio ir stengtis pagal jį gyventi“, – šiais žodžiais į Ukrainos graikų apeigų katalikus, į visus tautiečius ir geros valios žmones pirmadienį, rugsėjo 26 d., kreipėsi Kyjivo ir Haličo didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas.
Prasidėjo jau aštuntas karo mėnuo; pirmadienis Ukrainai buvo jau 215-oji karo diena. Priešas nepaliaujamai puola palei visą fronto liniją, vyksta kruvini ir sunkūs mūšiai. Priešas smogia visais turimais ginklais, nepaliaujamai puola civilius gyventojus, sistemingai naikina miestų ir kaimų infrastruktūrą. Kenčia nekalti žmonės Ukrainoje, tačiau šiuo neteisingu, žiauriu ir beprotišku karu Rusijos valdžia skriaudžia ir savo tautą.
Mes, tikintys žmonės, gyvybinių jėgų semiamės garbindami Dievą, mūsų Kūrėją ir Gelbėtoją, sakė arkivyskupas ir toliau savo pirmadienio žinioje paragino kartu apmąstyti vieną svarbų dvasinio gyvenimo elementą – pareigą rūpintis savo širdies tyrumu.
Būdami krikščionys, turime kasdien tikrinti savo sąžinę, kalbėjo arkivyskupas. Kas vakarą dėkokime Dievui už visą gėrį, kurį galėjome padaryti per dieną, ir atsiprašykime už visas nuodėmes. Toks sąžinės tyrimas yra būtinas savęs pažinimo elementas. Būtina sąlyga, kad žinotume savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Kiekvieną dieną dėkokime Viešpačiui už visas iš jo gautas dovanas. Prašykime atleidimo už visas kaltes, už viską, kuo galėjome įžeisti savo Kūrėją. Prašykime širdies tyrumo savo pačių, savo sielos ir kūno atžvilgiu, santykiuose su artimu, taip pat santykiuose su mus supančia gamta.
Antradienį, rugsėjo 27 d., 216-ąją karo dieną, Ukrainos krikščionys, kurie laikosi Julijaus kalendoriaus, šventė Kryžiaus išaukštinimo iškilmę. „Šiandien Ukraina švenčia šlovingojo ir gyvybę teikiančio Viešpaties kryžiaus išaukštinimą, – kalbėjo antradienio žinioje Ukrainos graikų apeigų katalikų didysis arkivyskupas. – Šią dieną mus supančio pragaro viduryje, mirties jūroje, meldžiame, kad Viešpats Dievas savo gyvybės medžiu pašalintų blogį iš Ukrainos žemės. Šiandien pats Išganytojas yra nukryžiuotas Ukrainos žmonių kūne. Šiandien Ukraina pagerbia ženklą, pergalės prieš blogį, velnią ir jo tarnus, pergalės prieš visus, kurie šiandien neša mirtį, simbolį.“
Žmogus, darantis bet kokį blogį, naikina pirmiausia save. Nuodėmė yra žmogaus, jo širdies sunaikinimas. Tai momentas, kai žmogus patenka į savęs naikinimo beprotybės rankas, į velnio valdžią. Viešpats Dievas stato, o velnias ir tarnai griauna. Dievas duoda gyvybę, o nuodėmė ir jos tarnai neša mirtį. Arkivyskupas prašė šią dieną, kai švenčiame nukryžiuotojo Išganytojo pergalę, tvirtai pasiryžti visada atmesti blogį, jam netarnauti.
„Dieve, palaimink Ukrainą savo teisinga taika!“, – meldė arkivyskupas. (jm / Vatican News)
