„Jau daugelį metų vakare, per sąžinės patikrą, klausiu savęs, koks buvo mano santykis su Viešpačiu Jėzumi per dieną. Klausiu savęs, ar tikrai sutikau Jėzų Žodyje, savo brolyje ir Eucharistijoje? Ar, kaip Jėzus, kuris per Eucharistiją dovanoja man savo gyvenimą, sugebėjau dovanoti savo gyvenimą broliui?“, – homilijoje paatviravo Dvasininkijos kongregacijos prefektas kardinolas You Heung-sik, vienas iš Italijos Eucharistinio kongreso dalyvių.
Eucharistinis kongresas vyko Materoje, vaizdingame Bazilikatos regiono miestelyje, išgarsėjusiame uolose įrengtais būstais. Tačiau tai ir labai senas krikščionybės centras: miestelyje ir jo apylinkėse suskaičiuota apie 150 bažnyčių, koplyčių, vienuolynų – kalbama ir apie veikiančius maldos namus, ir apie tuos, kuriuose buvo melstasi prieš šimtmečius, kaip kad daugiau nei prieš tūkstantį metų vienuolių įrengtose uolų koplyčiose. Materos katedra ir kelios kitos bažnyčios iškilo XIII amžiuje, netrūksta ir barokinių statinių.
Dar vienas Materos istorijos ir paveldo lobių yra duonos kepimo tradicija, kurioje susipina ne vien praktiškas duonos kepimo menas, bet ir ženklų pamaldumas bei teologija. Vadinamoji „Materos duona“, kuri išsiskiria į tris dalis padalinta ketera, yra pagrindinis XXVII Italijos nacionalinio eucharistinio kongreso simbolis.
Senovėje moterys duonos tešlos minkymo darbą pradėdavo kryžiaus ženklu. Siekiant sutaupyti vietos krosnyje, tešla buvo paruošiama taip, kad rūgimo metu kiltų į viršų. Tada vienoje pusėje buvo suspaudžiama tris kartus, minint Trejybės asmenis, o kitoje pusėje – pasukama du kartus, minint žmogišką ir dievišką Jėzaus prigimtį. Sulenkus tešlos formą viršuje būdavo įspaudžiamo trys įdubos – dar vienas Trejybės simbolis. Tėvams atsikėlus, tešla būdavo paliekama, kad geriau rūgtų, dar šiltoje santuokinėje lovoje, meilės ir naujos gyvybės gimimo vietoje, ir palydima palaiminimu „augti taip, kaip augo kūdikėlis Jėzus“. Jau iškeptos Materos duonos riekė šiek tiek primena širdies formą. Tarsi Eucharistija, kuri yra maistu tapusi Trejybės širdis, –Trejybės meilė, pažymima Eucharistinio kongreso simbolio apraše.
Italijos nacionalinio eucharistinio kongreso tema – „Eucharistinė ir sinodinė Bažnyčia“ – atspindi popiežiaus Pranciškaus kvietimą visoms pasaulio vyskupijoms eiti sinodiniu keliu. Eucharistijos duona, kurią valgo vieno dangiškojo Tėvo vaikai, vienos šeimos nariai natūraliai siejasi su sinodiškumu – ėjimu kartu. Beje, kelias dešimtis tūkstančių ostijų, pašventintas ir išdalintas eucharistinio kongreso metu, iškepė dviejų kalėjimų – Milano ir Modenos apylinkėse – kaliniai.
Rugsėjo 23-osios ir 24-osios programoje: meditacijos, eucharistinės pamaldos, eucharistinės procesijos, eucharistinės adoracijos valandos ir liudijimai Materos katedroje bei dešimtyje kitų bažnyčių. Eucharistinio kongreso uždarymo Mišioms vadovavo popiežius Pranciškus. Po vidudienio popiežius jau sugrįžo į Romą. Pagal pradinę programą popiežius turėjo Materoje likti šiek tiek ilgiau, tačiau ji buvo sutrumpinta ir paankstinta, kad tikintiesiems ir Materos gyventojams būtų sudarytos sąlygos dalyvauti Italijos parlamento rinkimuose. (RK / Vatican News)
