Ketvirtadienio vakarą popiežius Pranciškus parvyko iš savo 38-osios apaštališkosios kelionės. Iš Kazachstano sostinės į Romą grįžtančiame lėktuve įvyko tradicinė spaudos konferencija. Pranciškaus pokalbis su kartu skridusiais žurnalistais truko 45 min., daugiausia dėmesio skirta ką tik pasibaigusiam vizitui ir karui Ukrainoje.
„Kazachstanas mane tikrai nustebino, – sakė Pranciškus. – Žinojau apie šalį, apie miestus, kurie gražiai, protingai tvarkomi, tačiau nesitikėjau, kad pamatysiu tokią pažangą, pasiektą per tris nepriklausomybės dešimtmečius. Ši sostinė – tai tarsi ateities miestas...“ Pasak Pranciškaus, labai svarbūs yra ir Kazachstane rengiami tarpreliginiai kongresai. Tai reiškia, kad šalis turi ateities viziją. Kazachai gali didžiuotis savo tėvyne. Popiežius paminėjo ir susitikimą su katalikais. Jam buvo malonu matyti juos tokius džiugius ir kupinus entuziazmo. Svarbus šios kelionės aspektas buvo ir konstatavimas, kad mažoji katalikų bendruomenė gerai sutaria su visuomenės daugumą sudarančiais musulmonais. „Džiaugiuosi, kad galėjau susipažinti su šalimi“, – apibendrino popiežius.
Daugiausia dėmesio per spaudos konferenciją lėktuve buvo skirta karui Ukrainoje. Ar popiežius pateisina ginklų tiekimą Ukrainai? „Tai yra politinis sprendimas, kuris gali būti moralus, moraliai priimtinas, jei laikomasi tam tikrų etikos sąlygų, – atsakė Pranciškus. – Gynyba yra ne tik teisėta, bet tai yra ir meilės tėvynei išraiška. Kas nesigina, kas negina, tas nemyli, o kas gina, tas myli. […] Šiandien tiek daug kalbama apie taiką. Jau tiek daug metų – septyniasdešimt – Jungtinės Tautos kalba apie taiką. Bet kiek karų vyksta dabar? Rusijos ir Ukrainos, dabar Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktas, kuris šiek tiek buvo sustojęs, nes Rusija ėmėsi garanto vaidmens. Čia taikos garantas, o ten kariauja... Dar yra dešimt metų trunkantis karas Sirijoje... Kas ten vyksta? Kodėl nesibaigia? Kokie interesai lemia? Po to Afrikos Kyšulio regionas, šiaurinė Mozambiko dalis, Eritrėja ir dalis Etiopijos, Mianmaras...“
Popiežius pasidalijo atsiminimais iš savo vaikystės. 1945 m. į namus atėjo kaimynė ir sušuko: „Karas baigėsi!“ „Iki šios dienos atsimenu tą vaizdą: mano mama ir kaimynė verkia iš džiaugsmo, nes karas baigėsi, – pasakojo Pranciškus. – Ir tai vyko Pietų Amerikos šalyje. Taip toli! Šios moterys žinojo, kokia svarbi taika, ir iš džiaugsmo verkė. Aš to nepamirštu ir savęs klausiu: ar šiandien mes sugebėtume verkti iš džiaugsmo dėl taikos.“
Klausiamas, ar dabartinėmis sąlygomis dialogas dėl taikos Ukrainoje yra įmanomas, popiežius atsakė: „Sunku užmegzti dialogą su valstybe, kuri pradėjo karą... Tai sudėtinga, bet neturime to atmesti, turime suteikti dialogo galimybę visiems, kiekvienam. Aš neatmetu dialogo su nė viena galybe, nesvarbu, ar ji kariauja, ar yra agresorė... Turi būti mėginama užmegzti dialogą net ir tuomet, kai jaučiame smarvę. To reikia siekti visada. Visada reikia stengtis eiti į priekį, ištiesti ranką. Kitaip užtrenksime duris vienintelei protingai galimybei pasiekti taiką.“
Kažkuris iš Kazachstano sostinėje vykusio religijų lyderių kongreso dalyvių apkaltino Vakarus nuosmukiu ir moraline degradacija... Atsakydamas, Pranciškus sutiko, kad šiuo metu Vakarai nerodo aukščiausio lygio pavyzdžio. Gana pagalvoti apie padėtį Lotynų Amerikoje, kuri irgi yra Vakarai, arba apie tūkstančius migrantų, nuskendusių Viduržemio jūroje. Pasak Pranciškaus, migrantų žūtis – tai netektis patiems Vakarams, kuriems reikia žmonių. Demografinė krizė kamuoja visas Vakarų valstybes ir visoms reikia žmonių. „Jei kalbame apie ekonomiką, tai iš tiesų daug daroma, bet pagalvokime apie politinę ir mistinę R. Schumano, K. Adenauerio, A. De Gasperio viziją, – kalbėjo popiežius. – Kur ji šiandien? Yra puikių žmonių, bet jie vieni negali vesti visuomenės į priekį. Vakarams reikia kalbėtis, reikia gerbti vieniems kitus, tačiau matome iškilusį populizmo pavojų.“ Pranciškus įspėjo, kad dabartinės socialinės ir politinės tendencijos gali pagimdyti mesijus, populizmo mesijus. Gali pasikartoti tai, kas įvyko Vokietijoje po Veimaro vyriausybės žlugimo.
Lėktuve vykusioje spaudos konferencijoje buvo kalbama ir apie Šventojo Sosto santykius su Kinija. „Kinijai suprasti reikia šimtmečio, – sakė Pranciškus. – Kad suprastume, pasirinkome dialogo kelią. Yra sudaryta dvišalė Vatikano ir Kinijos komisija, kuri sėkmingai dirba. Tai vyksta lėtai, tačiau žengiama pirmyn.“ Kitos lėktuve vykusio pokalbio su popiežiumi temos – padėtis Nikaragvoje, artėjantys rinkimai Italijoje, Bažnyčia Vokietijoje. Visas pokalbio tekstas paskelbtas mūsų portalo svetainėse anglų ir italų kalbomis. (jm / Vatican News)
