Rugsėjo 12 d. audiencijoje popiežius Pranciškus priėmė Italijos pramonininkų asociacijos narius. Pasak jo, verslo pasaulis iš esmės prisideda prie bendrojo gėrio kūrimo, yra vystymosi ir gerovės variklis. Kita vertus, Evangelija perspėja, kad turtuoliui sunku patekti į Dangaus karalystę. Sunku, bet įmanoma.
Popiežius pripažino, kad verslo pasaulis šiandien iš tiesų nelengva: ekonominei sistemai visų pirma smogė pandemija, o vėliau prisidėjo karas Ukrainoje ir energijos krizė. Daug gerų verslininkų iš tiesų kenčia, nes jaučia didelę atsakomybę ne vien už verslą, bet ir savo darbuotojus ar platesnį kontekstą. Tiesa, yra ir tų, kurie tokių skrupulų neturi.
Pasak popiežiaus, ir Evangelijoje matome šias dvi kategorijas. Gailestingasis sūnaus paklydėlio tėvas buvo pasiturintis žmogus. Galima spėti, kad už apiplėšto žmogaus gydymą dosniai sumokėjęs samarietis buvo pirklys. O po to yra kalbama apie trisdešimt Judo sidabrinių. Ir tada, ir šiandien tie patys pinigai gali būti naudojami aukai išgelbėti arba draugui išduoti. „Ekonomika auga ir tampa žmoniškesnė, kai samariečių pinigų yra daugiau nei Judo“, – pasakė popiežius. Evangelijoje yra kietų žodžių apie turtuolius. Pinigas gali tapti stabu, gali skleisti aplink save pavydą ir piktavališkumą. Tačiau tai nereiškia, kad turtingas žmogus negali būti Kristaus mokiniu. Jis gali, jei mokės dalintis.
Pirma, mokės dalintis. Kai kurie pirmieji Jėzaus mokiniai buvo pasiturintys žmonės, kaip kad Juozapas iš Arimatėjos ar dosnios moterys, šelpusios apaštalus ir vargšus. Visada Bažnyčioje būta turtingų žmonių, kurie buvo ir pavyzdiniai krikščionys. Ne iš visų prašoma tokio neturto, kaip iš pirklio iš Asyžiaus sūnaus Pranciškaus. Iš kai kurių prašoma dalintis ir šis dalijimasis taip pat yra evangelinio neturto pavyzdys. Kaip dalintis? Kiekvienas verslininkas gali atrasti savo būdus, savo sritis. Popiežius padėkojo tiems, kurie konkrečiai padėjo ukrainiečiams, sudarė sąlygas vaikams pabėgėliams lankyti mokyklas. Jis pridūrė, jog reiktų geresnio supratimo, kad mokesčiai, leidžiantys išlaikyti bendrąsias paslaugas – švietimo, sveikatos, kultūros, mokslo – taip pat yra dalijimosi forma.
Kitas dalijimosi kelias yra darbo vietų kūrimas, svarbus ypač jauniems žmonėms. Turtingumo kūrimas neturi būti atskirtas nuo darbo vietų kūrimo. Šalys, kur nėra darbo jaunimui, kurias jaunimas palieka, labai kenčia. Kita problema, susijusi su darbo rinka, toks socialinis modelis, kuris lemia mažą gimstamumą ir visuomenės senėjimą. Mažėja darbo rankų ir tuo pat metu didėja valstybės išlaidos vyresniems žmonėms: tai atsigręžia prieš pačius mus. Būtina remti šeimas ir gimstamumą, būtina užtikrinti, kad moterys neprarastų darbo, turėtų galimybių dirbti, jei pastoja ar turi vaikų. Taip pat reikia pasakyti „ne“ išnaudojimui darbe, įskaitant migrantus. Popiežius linkėjo verslininkams būti arti savo darbuotojų, ranka paliesti tai, ką gamina jų įmonės, nes, ypač didelių verslų atveju, įmanoma prarasti sąlytį su savo įmonėmis, pasinerti vien į keliones, verslo susitikimus. Tačiau atitrūkimas nuo savo įmonių galiausiai veda prie jų nuosmukio.
Popiežius taip pat linkėjo išlaikyti tam tikrą lygybės ir bendro likimo perspektyvą. Tiesa, kad įmonėse egzistuoja skirtingos funkcijos ir užmokesčiai. Tačiau kartais žirklės tarp darbininkų ir vadovų algų yra per didelės, darbas per mažai apmokamas. Tada empatijos, noro atiduoti jėgas ir solidarumo trūkumas susargdina įmonės bendruomenę ir pačią įmonę.
Be gerų verslininkų negalima išspręsti didžiųjų dabartinių iššūkių. Taip pat reikia naujo požiūrio, nes mūsų planeta nebepakels dabartinio kapitalizmo poveikio ir rizikuojame ateities kartoms palikti sužeistą, galbūt nebegyvenamą žemę. Visi, vienas kitam padėdami, turime stengtis daryti daugiau, italų pramoninkams sakė popiežius. (RK / Vatican News)
