Neseniai Taline atidaryta paroda, skirta paminėti diplomatinių santykių tarp Estijos ir Šventojo Sosto šimtąsias metines. Taline vykstančios parodos centre – arkivyskupo E. Profittlicho gyvenimas.
Estijai minint 31-ąsias Nepriklausomybės metines, šalies užsienio reikalų ministerija surengė parodą apie arkivyskupo Eduardo Profittlicho gyvenimą. Pasak Estijos ambasadorės prie Šventojo Sosto, nukankintas jėzuitų misionierius ir šiandien tebeskelbia taikos ir tikėjimo žinią.„Šiandien liudijame brutalią Rusijos agresiją Europos širdyje. Manau, kad arkivyskupo pavyzdys stiprina mus einant į priekį ir moko, kaip tikėjimas padeda išlikti stipriais šiuo neįtikėtinai sudėtingu ir slegiančiu metu.“ Estijos ambasadorė prie Šventojo Sosto Celia Kuningas-Saagpakk brėžė paralelę tarp dabartinio karo Ukrainoje ir katalikų vyskupo nukankinimo sovietų Rusijoje 1942 m.Dievo tarnas jėzuitas arkivyskupas Eduardas Profittlichas buvo pirmasis reziduojantis katalikų vyskupas Estijoje nuo 1600-ųjų. Vokietijoje gimęs jėzuitas atliko Estijos apaštalinio administratoriaus tarnystę apie 10 metų. Jis buvo suimtas sovietų valdžios, išvežtas į Sibiro gulagą, nuteistas myriop. Arkivyskupas mirė nuo apšvitinimo 1942 m. vasario 22 d., prieš įvykdant mirties bausmę. Šventųjų skelbimo kongregacijoje šiuo metu užvesta jo beatifikacijos byla. Kalbėdama su Vatican News žurnalistais Estijos ambasadorė paminėjo, jog arkivyskupas nuolat ragino taikai, nepaisant pavojaus jo gyvybei.Rugpjūčio 20 d. Estija minėjo 31-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Ambasadorė Celia Kuningas-Saagpakk pabrėžė, kad dabar, kai pasaulis stebi Rusijos invaziją į kitą kaimyninę šalį, Europa vėl „mato veiksmus prieš žmoniškumą, neviltį, prarandamas gyvybes ir milijonų žmonių kančias Ukrainoje“. Estija trokšta aktyviai prisidėti kuriant psaulinę taiką ir saugumą šiuo metu, kai didžiausias prioritetas – užbaigti Rusijos agresiją Ukrainoje.Ambasadorė džiaugiasi, kad katalikų Bažnyčia Estijoje toliau skelbia savo mokymą ir sako, kad arkivyskupo tikėjimo ir taikos žinia yra būtent tai, ko mums reikia dabar.Neseniai Taline atidaryta paroda, skirta paminėti diplomatinių santykių tarp Estijos ir Šventojo Sosto šimtąsias metines. Taline vykstančios parodos centre – arkivyskupo E. Profittlicho gyvenimas. Parodos atidaryme dalyvavo ir Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu, Estijos apaštališkasis administratorius vyskupas Philippe’as Jourdanas, kankinio arkivyskupo beatifikacijos bylos postulatorius Marge Paas. Parodoje atskleidžiama istorija žmogaus, kuris malda ir drąsa gelbėjo sielas tais ypatingai sunkiais laikais. Vokietijoje gimęs vyskupas išmoko estų kalbą, jo pamokslai buvo labai populiarūs, jų klausydavosi daugybė tikinčiųjų nekatalikų. Pabrėžiamas išskirtinis vyskupo vaidmuo stiprinant Katalikų Bažnyčią Estijoje, be jo indėlio Katalikų Bažnyčia veikiausiai nebūtų išgyvenusi per sovietų okupaciją, mano ambasadorė Celia Kuningas-Saagpakk.Sovietams okupavus Estiją, arkivyskupui buvo pasiūlyta galimybė grįžti į Vokietiją. Vis dėlto pasitaręs su popiežiumi Pijumi XII, jis nutarė pasilikti, nors ir žinojo, koks likimas jo laukia. Arkivyskupo pavyzdys labai svarbus Estijos visuomenei, ypač todėl, kad estų sielas palietė jo sprendimas pasirinkti daugelio likimą ir jo, kaip Kristaus liudytojo, pasišventimas tais slegiančiais laikais padėti kiekvienam, teikiant viltį ir skleidžiant tikėjimą.Minint šimtąsias Šventojo Sosto ir Estijos diplomatinių ryšių metines, pabrėžta šios sukakties svarba – Šventasis Sostas niekuomet nepripažino – nei de iure, nei de facto – Estijos okupacijos, kuri tęsėsi iki 1991 m. Nepriklausomybės metais Estijoje vyko du popiežių vizitai – 1993 m. čia lankėsi Jonas Paulius II, o 2018 m. – popiežius Pranciškus, nors katalikų bendruomenė gana maža, ją sudaro apie 6 500 tikinčiųjų.(DŽ/Vatican News)
