Trečiadienio rytą per bendrąją audienciją popiežius Pranciškus tęsė jau kelis mėnesius trunkantį katechezių ciklą, skirtą senatvei. Šį kartą buvo kalbama apie senatvę kaip tą gyvenimo etapą, po kurio žmogus žengia į galutinį susitikimą su Dievu.
Katechezės pradžioje buvo perskaityta pranašo Danielio knygos ištrauka (plg. Dan 7, 9–10), kurioje pateikiama kiekvieno žmogaus po mirties laukiančio susitikimo su Dievu Teisėju vizija. Šią Senojo Testamento sceną popiežius palygino su Apreiškimo Jonui knygos pradžioje aprašytu susitikimu su prisikėlusiu Jėzumi. Prisikėlusysis išsklaido baimę, kurią kelia visų mūsų laukiantis susitikimas su juo, ir ramina: „Nebijok! Aš esu Pirmasis ir Paskutinysis, ir Gyvasis. Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius ir turiu mirties ir mirusiųjų pasaulio raktus“ (Apr 1, 17–18). Popiežius paminėjo ir Jėzaus paaukojimo Jeruzalės šventykloje sceną: senelį Simeoną, kuris paima į rankas kūdikį Jėzų. Pasak Pranciškaus, Simeono gestas labai gražiai ir vaizdžiai mums kalba, koks yra senatvės pašaukimas. Seneliai Simeonas ir Ona gyvena paskutinius savo gyvenimo metus kupini troškimo išvysti į pasaulį ateinantį Dievo Sūnų, o sulaukę tos akimirkos su meile jį paima į rankas ir parodo kitiems. Čia ir glūdi senatvės pašaukimas, sakė popiežius, – supažindinti jaunąją kartą su žmogaus likimo paslaptimi, kalbėti apie gyvenimą, kurio niekas negali sunaikinti. Net mirtis. Senų žmonių liudijimas sujungia skirtingus žmogaus gyvenimo laikotarpius ir netgi laiko matus – praeitį, dabartį ir ateitį.
Deja, labai dažnai skirtingi gyvenimo laikotarpiai yra suvokiami ne tik kaip atskiri, bet kaip tarpusavyje konkuruojantys, kurių kiekvienas mėgina gyventi kito sąskaita. O juk Dievo Sūnus, gimęs iš moters, yra Pirmasis ir Paskutinysis visais laikais. Tai reiškia, kad visi, nepriklausomai nuo to, koks yra žmogaus amžius, nepriklausomai nuo to, kokioje epochoje jis gyvena, yra pašaukti į amžinąjį gyvenimą su juo, jo meilėje ir artumoje.
Popiežius pridūrė ir dar vieną senatvę pasiekusio žmogaus pašaukimo aspektą: liudyti blaivų, išmintingą požiūrį į mirties neišvengiamybę. Mirtis neabejotinai yra sunkus gyvenimo momentas, tačiau ji yra ne pabaiga, bet tarpsnis, kuris užbaigia netikrumo laiką. Išmetame laikrodį ir prasideda gyvenimo grožis, kuris neturi galiojimo laiko, baigdamas katechezę sakė popiežius. (jm / Vatican News)
