Porciunkulės atlaidai – tai šv. Pranciškaus Asyžiuje atvertos dvasinės gailestingumo durys ateinantiems pasisemti Dievo malonės per susitaikymo patirtį.
Pirmadienį rugpjūčio 1 d. vidudienį Asyžiuje prasidėję atlaidai tęsis iki antradienio rugpjūčio 2 d. vidurnakčio. Šiame laikotarpyje Porciunkulės atlaidus, kurie Asyžiuje yra nenutrūkstantys per visus metus, Porciunkulės atlaidų dieną, rugpjūčio 2-ąją, galima pelnyti visose pasaulyje parapijų ir pranciškonų bažnyčiose.
Asyžiuje, atlaidų pradžios Mišioms 11 val., Marijos, Angelų karalienės bazilikoje vadovavo Massimo Fusarelli OFM, Mažesniųjų brolių ordino generalinis ministras, o pirmosioms vakarinėms atlaidų Mišioms vadovaus Domenico Sorrentino, Asyžiaus vyskupas. Rugpjūčio 2 dieną iškilmingas atlaidų Mišias aukos kardinolas Angelo Bagnasco, Genujos arkivyskupas emeritas.
Per dvi dienas truksiančią atlaidų šventę, Marijos, Angelų karalienės bazilika, kurios viduje mažutė Porciunkulės bažnyčia, atvira visą atlaidų laikotarpį, kad piligrimai galėtų bazilikoje atlikti Susitaikinimo sakramento išpažintį, dalyvauti šv. Mišiose ir įžengti į Porciunkulę. Atlaidams sau ar mirusiesiems pelnyti sąlygos: nuodėmių atleidimas (išpažintis), Eucharistijos šventimas (šv. Mišios ir Komunija), tikėjimo išpažinimo atnaujinimas (Tikėjimo išpažinimo ir „Tėve mūsų“ maldos) ir malda Popiežiaus intencija ir už jį.
Antradienį, rugpjūčio 2 d., po savaitės žygio į Asyžių, pro Porciunkulės duris įžengs 40-ojo Pranciškoniškojo begalinio gėrio žygio jaunimas ir šeimos, atvykę iš visų Italijos regionų ir kai kurių užsienio šalių. Asyžiaus pranciškonų bendruomenė atlaidų progą kviečia dalyvauti ir kultūriniuose renginiuose Marijos, Angelų karalienės bazilikos šventoriuje.Porciunkulė – maža IV amž. Švenčiausiajai Mergelei Marijai, Angelų Karalienei dedikuota bažnyčia už 5 km nuo Asyžiaus miesto, kurią 1209 m. šv. Pranciškus atstatė savo rankomis. Ši vieta tapo gimstančio pranciškonų judėjimo centru, liudijusiu svarbiausius Pranciškaus Asyžiečio gyvenimo ir apie jį susibūrusio judėjimo įvykius – Pranciškus Porciunkulėje nakvodavo, kai nekeliaudavo, čia jis melsdavosi, mąstydavo, atgailaudavo, joje parašė pranciškonų regulą ir patyrė atlaidų malonė, joje ir mirė, taip pat šv. Klara Porciunkulėje pašventė gyvenimą Viešpačiui, Porciunkulėje užgimė primoji Pranciškaus bendraminčių brolija, vykdavo pirmosios bendruomenės kapitulos. 1216 m. popiežius šiai bažnyčiai suteikė visuotinių atlaidų privilegija – bažnyčia tapo piligrimine vieta. XVI-XVI amž., siekiant apsaugoti Porciunkulę ir kitas prie pat esančias šv. Pranciškaus gyvenimo vietas ir sudaryti sąlygas skaitlingų piligrimų dalyvavimui, ant mažosios Porciunkulės pastatyta didelė Marijos, Angelų Karalienės bazilika.
Šv. Pranciškus Porciunkulėje patyrė atleidimo malonę taip intensyviai, kad panoro pakviesti dalytis visus dvasine Dievo atleidimo ir gailestingumo patirtimi. 1216 metų naktį užėjęs į Porciunkulės bažnyčią šv. Pranciškus patyrė regėjimą – jam apsireiškė Jėzus ir jo motina Marija. Pranciškus nieko neprašė sau, vis dėlto išsakė prašymą, kad tokią atleidimo malonę ir išlaisvinančią Dievo meilę mums, kokias patyrė jis, galėtų patirti visi, kurie į šią bažnyčią užeis vedini noro pelnyti atleidimą ir susitaikymą su Dievu.
„Šventasis Tėve, jei Jūsų Šventenybė sutiktų, aš norėčiau, kad visiems, kurie ateina į šią bažnyčią išpažinties, deramai atgailaujantiems ir gavusiems kunigo išrišimą, būtų dovanotos visos kaltės ir bausmės danguje ir žemėje nuo krikšto dienos iki įėjimo į šią bažnyčią dienos ir valandos.“ – šv. Pranciškus šiais žodžiais 1216 m. liepos mėnesį kreipėsi į ką tik išrinktąjį naują popiežių Honorijų III. Patenkinęs šv. Pranciškaus prašymą, popiežius įvedė iki mūsų dienų kasmet rugpjūčio 2-ąją švenčiamus Porciunkulės atlaidus. (SAK / Vatican News)
