Kanados visuomenėje yra daug kritikos Bažnyčiai dėl jos praeities, liečiančios pirmuosius Kanados gyventojus. Tiesa, kad Bažnyčia yra padariusi daug gerų darbų, tačiau čia kalbama apie krašto gyventojų kultūrinę tapatybę, interviu „Vatican News“ pažymi arkivyskupas Ivanas Jurkovičius, apaštalinis nuncijus Kanadoje, komentuodamas popiežiaus atgailos piligrimystę dėl Bažnyčios vaidmens indėnų asimiliacijos politikose.
Pasak jo, nors popiežiai ir vyskupai ne kartą pasisakė, aptarė ir atsiprašė už šį vaidmenį, buvo jaučiama, kad to nepakanka ir kad reikia problemą spręsti kitaip. Kanados vyskupų konferencija per pastaruosius trejus metus pateikė naujų pasiūlymų susitaikinimo kelionėje, tarp kurių – keturių Kanados pirmųjų gyventojų ir metisų delegacijų kelionės į Romą ir susitikimai su popiežiumi. Šių kovo ir balandžio mėnesiais vykusių audiencijų metu delegacijų nariai, asmeniškai ir visi kartu, galėjo papasakoti popiežiui apie savo patirtis, savo jausmus, žaizdas ir traumas. Šie susitikimai atvėrė duris ir paklojo pagrindą dabartinei popiežiaus kelionei į Kanadą, pažymi Vatikano diplomatas. Pasak jo, tai jautrus ir sudėtingas kontekstas, kuris šią popiežiaus kelionę daro kitokia, nei kitos. Be to, Kanada yra didžiulė šalis su labai skirtingomis bendruomenėmis, pakanka paminėti kultūrinį skirtingumą tarp angliškai ir prancūziškai kalbančių provincijų.
Lūkesčiai yra didžiuliai, konstatuoja arkivyskupas Ivanas Jurkovičius. Į juos atsiliepti ne visada lengva. Viena vertus, Bažnyčia šiandien supranta ir pripažįsta savo vaidmenį bei atsakomybę indėnų asimiliacijos politikose, jų žalą pirmųjų krašto gyventojų bendruomenėms. Kita vertus, kritišką ar priešišką visuomenės nuomonę taip pat formuoja žiniasklaidoje pasitaikantys dalykų supaprastinimai, neišsamus faktų ir prielaidų pateikimas. O juk kalbama apie tai, kas susiklostė per šimtmečius istorijos, kurioje Bažnyčia yra tik vienas iš mozaikos fragmentų. Be to, istorinis paveldas nėra vien neigiamas: yra ir daug teigiamo, gero paveldo.
Kanados katalikų bendruomenėje yra džiaugsmo ir nerimo. Džiaugsmo, nes popiežiaus kelionių susitikimai su katalikų bendruomenėse visada yra džiugus įvykis. Nerimo dėl to, ar pavyks, kaip trokštama, kad ši popiežiaus kelionė iš tiesų paguostų ir suteiktų ramybės nuo europiečių asimiliacijos nukentėjusioms tautoms.
„Manau, kad tai geriausia, ką galima padaryti: popiežius savo asmeniniu liudijimu, savo žodžiais parodys artumą pirmosioms krašto tautoms. Nuoseklia laikysena, giliu žmogišku jautrumu ir nuolankumu jis jau parodė, kad supranta daugybę neteisybių, kurias patyrė čiabuvių tautos. Į ateitį žengiame su nauju optimizmu ir nauja vizija: nenorime atsiriboti nuo problemos, kuri yra reali, bet norime būti jos sprendimo dalimi. Vienintelis, kuris gali mums padėti, yra Šventasis Tėvas“, – sakė arkivyskupas I. Jurkovičius, pridūręs, jog Bažnyčios Kanadoje patirtis ir popiežiaus kelionė taip pat turi platesnę perspektyvą, leidžia geriau suprasti panašias istorines situacijas kituose kontinentuose. (RK / Vatican News)
