Jam kalbant vyksta gelbėjimo darbai Mykolajivo mieste, 151-osios karo Ukrainoje dienos žinioje sakė didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas, vardydamas vietas, kur Rusijos kariuomenė vėl smogė raketomis: Chersono, Donecko, Charkivo, Sumų, Zaporižės srityse. Ciniškumu išsiskyrė rusų ataka Odesos uoste, praėjus vos parai nuo susitarimo dėl uostų ir grūdų eksporto atblokavimo. Tęsdamas mąstymą apie asmeninę maldą, ganytojas kalbėjo apie atgailą, kuri atstato žmogaus jėgas.
Pasak Ukrainos graikų katalikų didžiojo arkivyskupo, ukrainiečiai raketiniam terorizmui atsispiria bendra meile tėvynei, tarpusavio pasitikėjimu ir ryžtu gelbėti vienas kito gyvybes. Kova vyksta ne vien fronto linijoje, bet ir žmonių širdyse. Krikščioniškas dvasingumas ir išmintis suteikia gaires bei priemones dvasinėje kovoje su blogiu, rytų tradicija kalba apie penkių tipų maldas. Jos yra tarsi penki rankos pirštai, kurie gali būti sugniaužti į galingą kumštį. Ankstesnėje žinioje aptaręs padėkos maldą, S. Ševčukas kalbėjo apie tą maldą, kurios labai reikia, kad žmogus ištvertų dvasinę kovą ir sugebėtų toliau priešintis blogiui. Tai atgailos malda, kurios esmė – pašalinti kliūtis, kurios trukdo žmogui priartinti prie Dievo, kurios tolina jį nuo Viešpaties.
„Viena vertus, atgailos malda yra malda, kuria Viešpačiui Dievui atnešame savo nuodėmės žaizdas. Labai svarbu sugebėti parodyti savo žaizdas dangiškajam Tėvui ir Kristui, dvasiniam gydytojui, prašyti Šventosios Dvasios malonės vaisto joms gydyti. Mes, krikščionys, tikime atleidžiančiu Dievu, gailestingu Dievu. Todėl atgailos malda, antrasis gilaus bendravimo su Dievu etapas, yra tas laikas, kai pajaučiame džiaugsmą dėl Dievo meilės mums“, – sakė ukrainietis ganytojas.
Pasak jo, labai svarbu iš tiesų suprasti, kad Viešpats Dievas mus mato. Jis mato mus tokius, kokie esame iš tikrųjų. O atgailos malda yra ta, kurioje sužinome tiesą apie save ir taip pat tai, kokius Viešpats mus nori matyti: laisvus nuo blogio. Atgailos malda yra malda už mūsų žaizdų išgydymą.
„Šiandien meldžiamės už visus, kurie buvo sužeisti kare. Galbūt gerai nesuvokiame, kokios dėl karo gilios yra mūsų žmonių sielos, kūno ir sąžinės žaizdos. Turime pasirengti ilgam žaizdų gijimo laikotarpiui. Labai sunku kalbėti apie šių žaizdų išgydymą be sugebėjimo atgailauti. Dvasiniame gyvenime nėra išgydymo be atgailos. Taip pat kaip nėra gydymo, jei gydytojas nežino tiesos apie savo ligonį ar ligonis bijo pasakyti gydytojui tiesą apie save“, – pridūrė didysis arkivyskupas S. Ševčukas. (RK / Vatican News)
