„Matome, kad priešas kariauja ne su valstybinėmis struktūromis ar su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis. Priešas turi aiškių genocidinių kėslų ir kariauja su Ukrainos žmonėmis“, – 141-osios dienos vaizdo žinioje pasakė didysis arkivyskupas S. Ševčukas. Pasak jo, Rusija taikosi į visus 40 milijonų krašto gyventojų. Tęsdamas dvasinės kovos apmąstymą, jis kalbėjo apie nuobodulio nuodėmę ir dvasinės linksmybės vaistą.
Pasak Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vyriausiojo ganytojo, Rusija toliau vykdo išdegintos žemės taktiką ir naikina viską, kas pasitaiko pakelyje. Daugiau nei septyni milijonai ukrainiečių paliko kraštą ir šis demografinis nukraujavimas tęsiasi.
Jis kvietė toliau eiti Bažnyčios dvasinės išminties keliu ir svarstyti, kaip kovoti su blogiu savo širdyje, savo gyvenime. S. Ševčukas kalbėjo apie dar vieną pavojingą ir klastingą nuodėmę, kurią Bažnyčios tėvai vadino nuoboduliu ir priskyrė sunkioms nuodėmėms, ypatingai susargdinančioms žmogaus vidinį pasaulį. Šiai nuodėmei priešinga dvasinė dorybė yra sielos linksmybė.
Dvasinės askezės požiūriu nuobodulio nuodėmė yra sielos išsekimas ir nuovargis. Nutinka, kad pataikaudamas sau, savo norams, savo malonumams, žmogus praranda skonį ir pojūčius. Tai, kas anksčiau jį džiugino, nebedžiugina. Kas linksmino – liūdina. Kas žadino savirealizacijos jausmą – staiga tapo nusivylimo ir „nieko gyvenime nepasieksiu“ jausmu. Toks nuobodulys virsta dideliu nusivylimu ir noro bet ką daryti praradimu. Žmogus pasiduoda.
Blogis veikia jo sieloje, siekdamas visiškai užgesinti gyvenimo siekius, užslopinti siekį gyventi. Jis žadina apleistumo, pasibjaurėjimo, gyvenimo tuštumos, nevilties – ypač nevilties dėl išganymo – jausmus. Žmogus pasiduoda tinginystei, viskuo nusivilia ir nebeturi jėgų dvasinei kovai.
„Ką daryti, kad jis neprarastų gyvenimo turinio, prasmės ir skonio? Dorybė, kuri leidžia atkurti dvasines jėgas, sugrąžina krypties pojūtį, suteikia postūmį gyvenimui, yra dvasios linksmumas, – sakė S. Ševčukas. Kartais jis vadinamas sielos blaivumu: „Todėl, susijuosę savo dvasios strėnas, būkite blaivūs ir visiškai pasitikėkite malone, kuri bus jums suteikta, kai apsireikš Jėzus Kristus“ (1 Pt 1,13).
Todėl šiandien, šią dieną, melskimės už visus, kuriems sunku, nes karas su savimi lemia nuovargį ir jėgų išsekimą. Melskimės už visus tuos, kurie kartais nejaučia prasmės, nejaučia, kam yra pašaukti. Melskimės už visus tuos, iš kurių tikimės aiškaus vedimo tamsiomis, sunkiomis, neaiškiomis aplinkybėmis, už valstybių vadovus, pasaulio lyderius, už mūsų dvasinius vadovus, kad jie ir mes su jais būtume padrąsinti dvasioje, atgautume jėgas Šventojoje Dvasioje, nenuilstamai nugalėtume velnią ir jo tarnus savo gyvenimo kelyje, – sakė didysis arkivyskupas S. Ševčukas ir meldė: „Dieve, padėk mums būti linksmiems šioje kovoje, niekada nenusivilti ir nepasiduoti“. (RK / Vatican News)
