Liepos 13–14 dienomis Vatikane surengtas Popiežiškosios mokslų akademijos seminaras apie „Tautų ir ekosistemų atsparumą klimato kaitai“, kuriame dalyvavo gamtos mokslų ir humanitarinių disciplinų atstovai. Seminaro dalyvius pasveikino popiežius Pranciškus.
Anot seminaro rengėjų, didelė dalis klimato politikos yra skirta klimato kaitos, kuriai įtaką daro žmonijos veikla, švelninimui. Tačiau vis aiškesnis poreikis kalbėti apie prisitaikymą. Ateinančius dešimtmečius ekstremalūs klimato kaitos reiškiniai palies keletą milijardų žmonių, o migracija neišspręs būsimų problemų. Tad reikia diskutuoti apie atsparumo – sugebėjimo absorbuoti nepalankius veiksnius ir išlaikyti pagrindinę struktūrą bei funkcijas – didinimą tokiu būdu, kuris suderina žmonių ir ekosistemų poreikius, užtikrina tiek teisingumo ar visuomenių sveikatos, tiek bioįvairovės išsaugojimą. Reikia abiejų dalykų: švelninti klimato kaitos pasekmes bei mažinti rizikas ir pasirengti tam, kas laukia.
„Klimato kaitos reiškinys tapo krize, kuri nebegali likti visuomenės paraštėse. Priešingai, ji užėmė centrinę vietą, verčia pertvarkyti pramonės ir žemės ūkio sistemas, neigiamai veikia viso pasaulio žmonių šeimą, ypač vargšus ir tuos, kurie gyvena mūsų pasaulio ekonominėse periferijose“, – rašo Popiežiškosios mokslų akademijos surengto darbinio seminaro dalyviams popiežius Pranciškus. Jis pabrėžė, kad rūpestis aplinka krikščioniško tikėjimo perspektyvoje yra moralinė pareiga, pranokstanti vien pragmatinį požiūrį.
„Atsižvelgdami į tai, kiekvienas iš mūsų turime savęs paklausti: ‘Kokio pasaulio norime sau ir tiems, kurie ateis po mūsų?‘“, – rašo Pranciškus. Jis primena, kad šį klausimą stengėsi aptarti enciklikoje Laudato si’. Pastarojoje kalbama apie ekologinį atsivertimą – mąstysenos ir elgesio pokytį, kuris turėtų apimti tris dvasinius elementus: dėkingumą už Dievo meilę ir kūrinijos dovaną, pripažinimą, kad esame susiję vienas su kitu ir su visais kitais kūriniais, suvokimą, kad aplinkosaugines problemas galime išspręsti ne kaip pavieniai asmenys, o kaip solidarios bendruomenės. Popiežius priduria, kad lyderystės sprendžiant problemas turėtų imtis labiau ekonomiškai ir technologiškai išsivysčiusios šalys, o jų visuomenės turėtų stengtis suprasti, kad turi laikytis santūresnio, mažiau švaistančio gyvenimo stiliaus. (RK / Vatican News)
