„Pastarąją parą Ukrainos žemė vėl drebėjo. Vėl buvo pralietas kraujas. Motinos vėl verkė“, – 140-osios karo dienos vaizdo žinioje sakė didysis arkivyskupas S. Ševčukas. Tęsdamas dvasinės kovos su blogiu apmąstymą, jis kalbėjo apie pykčio nuodėmę ir ją gydančią kantrybės dorybę.
Ukrainietis ganytojas minėjo didžiausias ir įnirtingiausias kovas Luhansko ir Donecko regionuose. Itin skauda širdį dėl nuolatinių raketinių smūgių Charkivo miestui kankiniui ir dėl dešimčių aukų, ištrauktų iš subombarduoto daugiaaukščio nuolaužų Časiv Jaro mieste. O Ukrainos gynėjai toliau didvyriškai ir drąsiai kovoja prieš daug gausesnį ir geriau ginkluotą priešą.
„Šiandien noriu padėkoti Viešpačiui Dievui ir Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms už tai, kad esame gyvi, kad sulaukėme šio ryto ir galėjome išvysti dienos šviesą“, – sakė S. Ševčukas.
Jis kalbėjo apie pykčio aistrą, arba ydą, kuri kelia vis didesnį pavojų Ukrainos žmonėms ir rizikuoja įkalinti, pavergti jų sielas, kaip trokšta piktoji dvasia. Daug kas klausia, ar įmanoma įveikti neapykantą priešui, kuris žudo ir daro baisius nusikaltimus?
Pasak S. Ševčuko, kai kalbama apie pykčio nuodėmę, tai nėra tas pyktis, kuris kyla kaip natūrali reakcija į blogį ir padeda nesusitaikyti su blogiu. Pykčio nuodėmė yra būsena, kurioje paskendęs žmogus skatinamas agresyviai ginti egzistenciją, be vilties į Dievą ir kenkdamas kitiems.
Šventieji tėvai kalba apie tris pykčio rūšis: viena – tai patį žmogų iš vidaus graužiantis pyktis ir pats žmogus yra pirmoji jo auka. Antra – pyktis, kuris virsta meilės artimui stoka ir griauna žmogaus santykius. Trečia – tai pyktis, kurį žmogus ilgai nešiojasi savyje kaip naštą, kurios nepajėgia atsikratyti. Pyktis yra labai pavojinga aistra, kuri lemia smurtą ar net žmogžudystes, o kolektyvinis pyktis – karą. Svarbu neleisti, kad pyktis mus užvaldytų, taip pat ir nutylint apie dalykus, kurie kelia pyktį.
Pykčio nuodėmę gydo ir nuo jos apsaugo kantrybės dorybė, kurią taip pat galima pavadinti klusnumo dorybe: klusnumo Dievui, o ne pykčio dvasiai. „Neapmaudauk dėl nedorėlių, nepavydėk tiems, kurie daro pikta. [...] Pasitikėk Viešpačiu ir daryk gera, – gyvensi krašte ir būsi saugus“, – citavo 37 psalmę Ukrainos graikų katalikų ganytojas. Kantrus žmogus žino, kad yra saugomas Dievo.
„Šiandien noriu pakviesti jus melstis, kad per gerumą ir kantrybę savo pyktį paverstume drąsos dorybe. Visi turime būti drąsūs piktavalio agresoriaus akivaizdoje. Šiandien melskimės už mūsų kariuomenę, už mūsų gynėjus, merginas ir vaikinus, kurie savo kūnais gina mūsų Ukrainos žemę. Ginkime savo širdis nuo pykčio ir neapykantos. Pripildykime save kantrybės dorybės, kad galėtume ilgai priešintis blogiui, kad priešas neužkariautų mūsų širdžių per pykčio demoną“, – meldė S. Ševčukas. (RK / Vatican News)
