Bažnyčia pritaiko savo gyvenimą ir struktūras prie kintančių laikmečio sąlygų, kad galėtų nauju būdu skelbti Evangeliją, pažymi popiežius Pranciškus veikalo apie Romos kurijos reformą įžangoje. Knygoje ispanų kalba apie naująją apaštališkąją konstituciją „Praedicate Evangelium“ apžvalgininkas Fernando Prado kalbasi su kardinolu Oscaru Andresu Rodriguezu Maradiaga, apaštališkąją konstituciją rengusios Kardinolų tarybos koordinatoriumi.
Pranciškus knygos įvade patikino, kad Romos kurijos reforma neapsiriboja jo paskelbta apaštališkąja konstitucija. Praedicate Evangelium tėra vienas iš reformos aspektų. „Visi esame raginami atlikti savo vaidmenį Bažnyčios gyvenime, tačiau svarbu ne tiek struktūrinės ir organizacinės reformos, kiek žmonių širdžių ir protų atsinaujinimas“, – samprotauja įžangoje Pranciškus. Jis atkreipė dėmesį, kad šios reformos reikėjo siekiant pritaikyti Romos kurijos tarnystę prie laikmečio, dabartinio bažnytinio gyvenimo reikalavimų ir Vatikano II Susirinkimo gairių, kurios tebėra pamatinės.
Popiežius patikino, kad įstatymai ir dokumentai beveik visuomet būna riboti ir laikini. Tačiau Bažnyčia, siekdama palaikyti nuolatinį dialogą su pasauliu, turi tvirtai laikytis ištakų ir likti ištikima Tradicijai, turi iš naujo pritaikyti savo gyvenimą ir žmogiškąsias struktūras prie kintančių laikmečio sąlygų. Tai ją įgalina atnaujintu būdu siūlyti pasauliui Evangeliją ir Jėzų Kristų, kuris „yra tas pats vakar ir šiandien, tas pats ir per amžius“.
Kurijos reformą popiežius Pranciškus vykdė laipsniškai nuo pontifikato pradžios, šį uždavinį pavedė Kardinolų tarybai, kuri taip jam pat padeda vadovauti Visuotinei Bažnyčiai. Popiežius veikalo įžangoje dėkojo ypač saleziečiui kardinolui O. A. Rodriguezui už jo įnašą per pastaruosius devynerius metus rengiant Praedicate Evangelium. Kardinolas O. A. Rodriguezas, Tegusigalpos arkivyskupas, kuriam gruodžio mėnesį sukanka 80 metų, buvo raktinė figūra rengiant naują pagrindinį Romos kurijos įstatymą.
Naujoji apaštališkoji konstitucija Praedicate Evangelium, paskelbta kovo 19 d., įsigaliojo Sekminių sekmadienį, birželio 5 d., ir pakeitė nuo 1988 m. galiojusį Kurijos įstatymą Pastor Bonus. Apaštališkoji konstitucija Praedicate Evangeliumreikšmingai pakeitė Popiežiaus kurijos institucijų, kurios vadinsis dikasterijomis, sąrangą ir tikslus.
Romos kurijoje, be kitų popiežiškųjų institucijų, veiks iš viso šešiolika dikasterijų. Joms vadovaus prefektai, nebūtinai kardinolai ar dvasininkai, „nes krikšto dėka kiekvienas krikščionis yra Kristaus mokinys-misionierius“, galintis „vykyti valdymo ir atsakomybės pareigas“. Romos kurija visų pirma tarnauja popiežiui, be ne tik jam – dėl tampraus ryšio su popiežiumi, Kurijos institucijos yra organiškai susijusios su vyskupų kolegija, atskirais vyskupais, vyskupų konferencijomis, todėl dikasterijos „nestovi tarp popiežiaus ir vyskupų, bet tarnauja jiems abiem, pagal joms pavestus uždavinius“. Tokiu būdu, Praedicate Evangelium siekia sustiprinti bažnytinę bendrystę ir konkretizuoti bendrą pastoracijos vykdymą.
Pirmoji Romos kurijos dikasterijų sąraše – Evangelizavimo dikasterija, kurios tiesioginis vadovas yra popiežius. Naujoji Evangelizavimo diskasterija pakeičia ir sujungia į viena nuo XVI amžiaus pradžios veikusią Tautų evangelizavimo kongregaciją, istorinę Tikėjimo plėtros – Propaganda Fidei – kongregaciją ir 2010 m. įsteigtą Popiežiškąją naujojo evangelizavimo ugdymo tarybą. Praedicate Evangelium šiai dikasterijai nurodo veikti dviem kryptimis. Pirma, spręsti evangelizavimo pasaulyje klausimus ir, antra, steigti ir stiprinti naujas vietines Bažnyčias, „kad Kristus, tautų šviesa, būtų pažintas ir liudijimas žodžiais bei darbais, ir augtų Jo mistinis kūnas – Bažnyčia.“
Įsigaliojimo dieną Praedicate Evangelium tekstas buvo paskelbtas vien tik italų kalba. Dabar jau paskelbti apaštališkosios konstitucijos vertimai penkiomis kalbomis: be italų – anglų, ispanų, portugalų ir arabų. Artimiausiu metu bus paskelbti vertimai vokiečių ir lenkų kalbomis.
Apaštališkoji konstitucija Praedicate Evangelium rugpjūčio 29-30 d. bus kardinolų kolegijos konferencijos, kurioje dalyvaus popiežius Pranciškus, pagrindinė tema. (SAK / Vatican News)
