Pastarųjų dienų vaizdo žiniose Ukrainos graikų katalikų didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas citavo skaudžią karo kroniką, labiausiai kenčiančius miestus, Rusijos raketinio terorizmo atakas. „Vėl žuvo žmonės, raudojo motinos, tekėjo ukrainiečių kraujas“, – sakė jis, tęsdamas apmąstymus apie dvasinį karo matmenį: greta ginkluotų kovų vyksta ir nematoma kova su blogiu.
129 karo dienos žinioje ganytojas kalbėjo apie antrąjį dvasinės kovos su blogiu, aprašytą Šv. Jono Damaskiečio, etapą: jei pirmame etape piktoji dvasia mums bando įteigti blogas mintis, dažnai pridengtas gėrio skraiste, tai antrame etape žmogus, nesugebėjęs šių blogų minčių iš karto atmesti, tarsi pradeda su jomis kalbėtis, svarstyti apie jas, suteikti joms vietos savo vidiniame pasaulyje ir tokiu būdu jos palengva pradeda tapti jo paties mintimis. Tačiau kalbėjimasis su piktuoju yra labai pavojingas, kaip ne kartą perspėja Šventasis Raštas. Ir geriausias būdas nepralaimėti diskusijos su blogio dvasia yra ją nutraukti.
„Turime bet kokia kaina išstumti šį svetimą, nekviestą svečią iš savo dvasinio vidinio pasaulio, iš savo proto ir iš savo širdies“, – sakė S. Ševčukas. Taip, kaip tai dykumoje padarė Kristus. Tai svarbi nuostata kare, kurį prieš Ukrainą pradėjo Rusija. Šis karas, kaip ne kartą minėta, yra hibridinio pobūdžio: priešas puola ne vien ginklais, bombomis, raketomis, artilerija, bet ir įvairia dezinformacija, skleidžiamu melu. Krikščionis neturi klausyti gundytojo balso, bet liudyti tiesą, sakė didysis arkivyskupas S. Ševčukas, primindamas popiežiaus Pranciškaus pastabą, jog kiekvienas didelis karas yra susijęs su dideliu melu, o viena iš pirmųjų karo aukų yra tiesa.
„Todėl, kad ir kur būtume, kad ir ką darytume, kad ir kokią misiją šiuo metu vykdytume, kad ir kur gyventume, Ukrainoje ar kitur pasaulyje, visada klausykimės tiesos balso. (...) Dieve, suteik mums visiems jėgų ištvermingai kovoti šioje nematomoje dvasinėje kovoje“, – meldė ukrainietis ganytojas.
130 karo dienos vaizdo žinioje Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vyriausiasis ganytojas kalbėjo apie trečiąją dvasinės kovos etapą su priešu, kuris nepaliaujamai veržiasi į mūsų širdį, į mūsų vidinį pasaulį. Jei pralaimėjome pirmus du etapus – įsileidome ir savomis padarėme blogas mintis, trečiajame etape būsime įtikinėjami jas realizuoti veiksmais, kitaip tariant – nusidėti. Jei pirmus du etapus galime palyginti su mūšiais aplink miestą, tai trečiame etape – su mūšiais paties miesto gatvėse. Piktosios dvasios sukeltos mintys jau įsiskverbusios į mūsų širdį, protą ir valią, jos mums pradeda atrodyti patrauklios. Priešas jau mieste ir todėl jį sunku išvaryti.
Bet ir šiame etape galima ir reikia kovoti, visų pirma malda ir Dievo žodžiu. Turime kreiptis pagalbos į Dievą ir prašyti pagalbos, nes likę vieni tikrai pralaimėsime. Dvasiniai mokytojai kviečia nebijoti atskleisti savo piktas ir blogas mintis dvasiniam vadovui, nes tada priešas yra demaskuojamas ir jį galima įveikti daug greičiau bei sėkmingiau.
130 karo dienos žinioje didysis arkivyskupas priminė tądien, liepos pirmąjį sekmadienį, švęstą Mergelės Marijos, Nepaliaujamos Pagalbos šventę, sutapusią su Ukrainos karinių jūros pajėgų švente.
„Šiandien ypač norime patikėti Marijos pagalbai ir globai mūsų jūrininkus, Ukrainos karinių jūrų pajėgų karininkus ir karius, kurie šiandien gina Ukrainą savo gyvybės kaina. Šiandien meldžiamės už dingusiuosius be žinios, kalinius, sužeistuosius, meldžiamės už jų artimuosius ir draugus, kurių širdys šiandien kupinos nerimo ir liūdesio. Meldžiamės už amžinąją ramybę tų, kurie žuvo kovodami su mūsų agresoriumi, mus puolančiu priešu“, – pridūrė S. Ševčukas.
131 karo dienos vaizdo žinioje kalbėjo apie ketvirtąjį dvasinės kovos etapą, kuriame priešas, įsiveržęs į mūsų vidinį pasaulį, sužadinęs blogas mintis, privertęs nusidėti, dar nori išgauti ir mūsų pritarimą nuodėmei. O toks pritarimas iš tiesų prilygsta pralaimėjimui, tarsi be kovos atiduotume priešui visą miestą. Svarbu pažymėti, kad pritarę nuodėmei pralaimėjome ir tuo atveju, jei dar nepradėjome nuodėmingo sumanymo įgyvendinti ar neįgyvendinome iki galo.
Šiame dvasinės kovos etape itin svarbu neleisti priešui užvaldyti mūsų valios ir nepatekti į jo vergiją. Jei blogis vienoje ar kitoje situacijoje mus nugalėjo, atsiminkime apaštalo Pauliaus žodžius – „nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė (Rom 7, 17)“ – ir tęskime kovą, kad nepatektume į blogio vergiją visam laikui.
„Suprantame, kad norėdami būti laisvais žmonėmis, pirmiausia turime būti gėrio liudytojais ir tarnais savo gyvenime. Šiandien prašome, Viešpatie, sutvirtink mūsų asmeninę valią ir mūsų tautos valią būti gėrio pusėje. Suteik mums jėgų atsilaikyti šioje nematomoje kovoje, nes blogį galime įveikti ne vieni, o su Šventosios Dvasios galios ir malonės pagalba“, – liepos 4 d. žinioje sakė S. Ševčukas. (RK / Vatican News)
