Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas Poznanės arkivysk. Stanisławas Gądeckis neseniai grįžo iš Ukrainos. Agentūrai SIR jis pasakoja apie gegužės 17–20 d. vykusią kelionę, kuri jame sustiprino „šalies atgimimo viltį“. Jis pažymi, kad šiandien ukrainiečiai kovoja gindami savo žemę ir Europos vertybes.
Pasak Poznanės arkivyskupo, kartais šaliai nepavyksta savo viduje atrasti vientisumo, ji susivienija tik tada, kai užpuolama iš išorės. Taip nutiko Ukrainai, kur šiandien visi žmonės jaučiasi ukrainiečiais, nesvarbu ar kalba ukrainiečių ar rusų kalba. Ukrainos gyventojai kovoja visų pirma už savo tėvynę, teritoriją, kur gyvena jie patys, jų šeimos, tautiečiai. Patenkinti demokratiniais procesais, jie gina demokratinį šalies valdymą nuo rusų agresijos, kuri nevertina vakarų demokratijos. Patys ukrainiečiai mano, kad į jų šalį rusai įsiveržė norėdami užkirsti kelią demokratizacijos procesui, kuris Ukrainoje paskatino ekonominę plėtrą ir augimą, bijodami, kad tai „užkrės“ ir Rusiją, kur didelis skurdas. Arkivyskupo nuomone, tai tikroji užpuolimo priežastis. Ukrainiečiai gina savo ir savo šeimų gyvybę, todėl įtikino savo motinas, žmonas su vaikais išvykti į užsienį ieškant saugaus prieglobsčio. Mūšiuose žuvusių karių karstus civiliai pasitinka suklaupę.
Arkivysk. Gądeckis sako, jog vizito metu pastebėjo paradoksalią situaciją: viena vertus, Rusijos prezidentas tvirtina, kad ukrainiečiai yra rusų broliai, Kyjive stovi arka, turėjusi simbolizuoti brolybės idėją, kita vertus, rusai labiausiai puola rusų kalba kalbančius ukrainiečius, gyvenančius rytinėje Ukrainos dalyje ir į kuriuos žvelgiama kaip į didžiausius priešus.
Kaip arkivyskupas vertina Maskvos ortodoksų patriarcho Kirilo palaikymą vyriausybei? Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas pažymi, kad Rusijoje nėra aiškios perskyros tarp politinės ir religinės sferų. Popiežius ne kartą kreipėsi į patriarchą Kirilą, kviesdamas peržvelgti savo poziciją. Arkivyskupo žiniomis, prasidėjus karui, Maskvos ortodoksų patriarchatas prarado apie 20% ukrainiečių tikinčiųjų, kurie priešinasi rusų invazijai. Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas parašė du laiškus patriarchui Kirilui, tačiau gavo atsakymą tik į pirmąjį, pasirašytą metropolito Hilariono, Maskvos patriarchato užsienio ryšių departamento vadovo. Laiške jis pirmiausia pabrėžė neišskiriamą tikėjimo ir kraujo sąjungą tarp Rusijos ir Ukrainos, antroje laiško dalyje lenkų vyskupai buvo raginami įtakoti lenkų politikus, kad šie nekritikuotų Rusijos ir jos veiksmų.
Atleidimo vertybė – viena pamatinių krikščionybėje. Paklaustas, kaip vertina ukrainiečių ir rusų susitaikinimo perspektyvas, arkivyskupas Gądeckis atsakė, jog šiuo metu nemato didelių galimybių, kad šalys galėtų greitai susitaikyti. Ukrainiečiai ragina rusus pripažinti kaltę. Tik po to galbūt taps įmanomas susitaikymas ir atleidimas. „Tačiau manau, kad apie tai bus galima kalbėti tik po penkiasdešimties metų. Išlieta per daug kraujo, apibendrino Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas.
(DŽ/SIR)
