Kardinolas Leonardo Sandri trečiadienį, birželio 1 d., išvyko susitikti su Rumunijos graikų katalikų didžiosios arkivyskupijos ganytojais ir tikinčiaisiais, padėkoti už tai, ką Bažnyčia Rumunijoje ir šalies institucijos daro priimdamos iš Ukrainos nuo Rusijos kariuomenės invazijos pasitraukusius gyventojus.
Leonardo Sandri, Rytų Bažnyčių kongregacijos prefekto, misija Ukrainoje tęsis iki Sekminių sekmadienio, birželio 5 d, jį kelionėje lydi apaštališkasis nuncijus Bukarešte arkivyskupas Miguel Maury Buendia.
Rumunija nuo karo Ukrainoje pradžios įvairiais būdais tiesia pagalbos ranką pabėgėliams iš Ukrainos – suteikė patalpas, mobilizavo savanorius ir visus piliečius padėti tiems, kurie ieško išsigelbėjimo ar tranzitu per Rumuniją nori pasiekti kitas šalis.
Rumunija kartu su Lenkija, Vengrija ir Slovakija yra viena iš keturių ES valstybių narių, besiribojančių su Ukraina. Yra trys svarbiausi sienos kirtimo punktai, jau kovo mėnesį per juos perėjo 400 000 pabėgėlių, per dieną jų skaičius pasiekdavo 18 000. Daugelis jų toliau keliavo į kitas šalis. Pasilikusieji Rumunijoje galėjo prašyti prieglobsčio, apsigyventi Generalinės imigracijos inspekcijos centruose, pasinaudoti materialine, finansine, medicinine, psichologine ir teisine pagalba, taip pat galimybe įsidarbinti, dalyvauti kultūrinės integracijos veikloje, nepilnamečiai galėjo lankyti mokyklas.
Nuo karo pradžios Ukrainos pabėgėlius Lenkijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje aplankė du popiežiaus ypatingieji pasiuntiniai: kardinolai Konradas Krajewskis, Popiežiaus išmaldininkas, ir Michaelas Czerny, Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos vadovas. Jie per savo misija taip pat kirto Ukrainos sieną, paliudydami popiežiaus artumą karo pabėgėliams Ukrainos teritorijoje ir jiems pagalbą suteikiančių vietinių Bažnyčių nariams. Konradas Krajewskis jau kelis kartus asmeniškai nugabeno popiežiaus paramą į Ukrainą, lankėsi Lvive ir Kyjive. Ukrainoje gegužės 18–20 d. lankėsi arkivyskupas Paulas R. Gallagheris, Vatikano diplomatijos vadovas. Jis susitikimuose su Bažnyčių ir institucijų atstovais Lvive ir Kyjive patikino, kad popiežius Pranciškaus visomis išgalėmis solidarizuojasi su karo niokojamos Ukrainos gyventojais, visada smerkė 2014 m. Ukrainos teritorijų atplėšimą, remia Ukrainos vientisumą ir nuo karinės invazijos pradžios įsipareigojo daryti visa, ką gali, vardan taikos – diplomatiniais veiksmais, humanitariniais darbais ir pasitelkdamas dvasinius ginklus.
Priminsime, kad popiežius Pranciškus nuo vasario 27 iki gegužės 31 d. jau daugiau kaip penkiasdešimt kartų viešuose pasisakymuose reikalavo nutraukti agresiją prieš Ukrainą. Po Rožinio maldos už taiką Ukrainoje antradienį, gegužės 31 d., Didžiojoje Marijos bazilikoje užbaigiant Marijos mėnesį, Pranciškus birželio 1 d. trečiadienio bendrojoje audiencijoje išsakė susirūpinimą dėl grūdų eksporto blokavimo iš Ukrainos ir paprašė nenaudoti kviečių kaip karo ginklo.
Gegužės 8 d. paaukodamas Mergelei Marijai Ukrainos žmonių kančias ir ašaras, popiežius paragino: „Karo beprotybės akivaizdoje ir toliau kasdien melskimės Rožinį už taiką“. (SAK / Vatican News)
