Trečiadienio rytą, prieš bendrąją audienciją, popiežius Pranciškus susitiko su tarptautinės konferencijos „Pasaulinio ugdymo susitarimo plėtros kryptys“ dalyviais.
Pasaulinis ugdymo susitarimas – tai popiežiaus Pranciškaus iniciatyva, kurią jis prieš porą metų pasiūlė visiems jaunosios kartos ugdytojams – šeimoms, mokykloms, akademinėms bendruomenės. Popiežius paragino apmąstyti mūsų laikais vykstančią kultūrinių ir antropologinių paradigmų kaitą ir jos kontekste siekti užtikrinti kokybišką žmogiškąjį ir krikščioniškąjį jaunosios kartos ugdymą.
Trečiadienio ryto susitikimo dalyviams popiežius visų pirma padėkojo, kad jo pasiūlyta iniciatyva sulaukia vis platesnio atgarsio. Šiais laikais, kai mūsų visuomenę yra užvaldęs vartotojiškumas, pandemijos sukelta krizė gali tapti palankia proga iš naujo permąstyti žmogaus, gyvenimo, pasaulio prasmę, atkurti asmens kaip kūrinio, kuris yra Kūrėjo paveikslas ir panašumas, svarbą. Tai didžioji tiesa, kurią privalome liudyti bei perduoti visų pirma krikščioniškosiose ugdymo įstaigose, sakė popiežius.
Jis taip pat įspėjo prieš nevisai teisingą ištikimybės tradicijai sampratą. Ugdymas visada turi būti įsišaknijęs tradicijoje, tačiau ne tam, kad sustotų ir nežengtų į priekį. Tikrasis humanizmas kuriamas tuomet, kai tai, kas sena skatina kurti nauja. Pasak Pranciškaus, ištikimybė tradicijai neturi traukti atgal, į praeitį. Tokią tendenciją popiežius pavadino „atbulumu“, kuris paverčia žmones sekta, uždaro, atima akiratį. Nors ši tendencija ir skelbiasi sauganti tradiciją, tačiau iš tiesų ji saugo negyvas tradicijas. „Tikroji katalikiška, krikščioniška ir žmogiška tradicija yra nuolatinis augimas“, – sakė Pranciškus. „Ugdymas visada yra įsišaknijęs praeityje, bet ne tam, kad sustotų. Jo tikslas turi būti ilgalaikis projektas, sena ir nauja susijungiantis į naują humanizmą.“ (jm / Vatican News)
