Tęsdamas katechezę apie senatvę, šio trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems piligrimams popiežius Pranciškus komentavo Koheleto knygos žodžius: „Tuštybių tuštybė. Viskas tuštybė“.
Pranciškus sakė, kad, pirmą kartą perskaičius šią trumpą Senojo Testamento knygą, gali stebinti ar netgi gluminti jos autoriaus daroma išvada, kad viskas yra tuštybė, viskas yra rūkas, viskas yra dūmai. Gali stebinti, kad Šventajame Rašte randame žodžius, kurie kvestionuoja egzistencijos prasmę. Tačiau toks svyravimas tarp prasmės ir beprasmiškumo iš tikrųjų yra ne kas kita, kaip mėginimas ironiškai pavaizduoti žmogaus gyvenimą ir pasaulėžiūrą, atsietus nuo teisingumo, kurio garantas yra Dievo teisingumas. Knygos pabaigoje nurodoma, kaip įveikti beprasmiškumą: „Bijok Dievo ir laikykis jo įsakymų, nes tai saisto visą žmoniją“ (Koh 12, 13).
Pasak Pranciškaus, į šią Senojo Testamento knygą sudėta išmintis yra labai naudinga mums, ypač jaunimui. Šiuolaikinei kultūrai, kuri beveik viską nori patikėti tiksliesiems mokslams, gresia ciniško racionalizmo pavojus, kurio pasekmės būtų labai rimtos. Pažinimas, atsietas nuo moralės, gali atrodyti kaip laisvės šaltinis, tačiau iš tiesų jis veda į sielos paralyžių. Koheletas su jam būdinga ironija atskleidžia šią pražūtingą pažinimo visagalybės pagundą, kuri sukelia valios bejėgiškumą. Popiežius priminė, kad senovės vienuoliai gerai žinojo šią sielos ligą, kurią sukelia pažinimo be tikėjimo ir be moralės, tiesos be teisingumo iliuzija. Jie ją vadino akedija, tai yra tingumu, nevalingumu, neveiklumu, inercija.
Panašiai kaip Koheletas, ir mums artimi seni žmonės moka su švelniu humoru išsklaidyti iliuziją, kad įmanoma siekti tiesos be teisingumo ir meilės. Išmintimi ir humoru turtingi vyresnio amžiaus žmonės gali būti labai naudingi jaunimui. Jie gelbsti jaunus žmones nuo skurdaus ir neišmintingo požiūrio į pasaulį ir gyvenimą. Jie padeda iš naujo išgirsti Jėzaus pažadą: „Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo. Jie bus pasotinti“. (jm / Vatican News)
