Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas antradienį, gegužės 17 d. – 83-ąją karo dieną – paskelbtoje kasdienėje vaizdo žinioje komentavo trečiąjį gailestingumo darbą sielai – nuliūdusį paguosti.
„Šiandien norėčiau apmąstyti dar vieną gailestingumo darbą, kuris padeda žmogui sunkiu metu, sunkiomis aplinkybėmis, – paguosti liūdintįjį. Liūdesys yra ne tik jausmas, bet ir tam tikros žmogaus būsenos atspindys. Liūdesys rodo, kad žmogui skauda, kad jis turi bėdų. Kai parodome dėmesį liūdinčiam žmogui, kai sustojame, prie jo prieiname, – mes jį paguodžiame“, – kalbėjo arkivyskupas.
Paguosti liūdintį žmogų – tai nereiškia tik padėti jam išgyventi sunkią emocinę būseną. Guosti – tai rūpintis juo, padėti nešti neštą, atjausti. Žinome, kad kai sunkumais pasidalijama, jie tampa lengvesni. Kartu visada lengviau išgyventi liūdesį ir sunkius gyvenimo momentus. Tačiau krikščioniška paguoda reiškia kai ką gilesnio, kai ką daugiau, nes tikroji Guodėja yra Šventoji Dvasia. Tikroji paguoda yra ne tik laikinas kančios užmiršimas, bet liūdesio priežasties pašalinimas.
„Tikroji paguoda Ukrainai bus jos pergalė“, – sakė ganytojas. „Sulauksime tikrosios paguodos, kai Viešpats nušluostys Ukrainos vaikų, motinų ir tėvų ašaras, kai iš mūsų tėvynės bus išvarytas paskutinis priešas. Todėl šiandien šaukiamės Šventosios Dvasios, Guodėjos, kad ji suteiktų mums jėgų ištverti ir atneštų taiką Ukrainai.“
„Viešpatie, paguosk prislėgtas širdis! Dieve, būk mūsų džiaugsmo šaltinis! Dieve, pašalink mūsų liūdesio ir sielvarto priežastį! Šventoji Dvasia, Guodėja, paguosk Ukrainos žmones ir palaimink vaikus, Ukrainos kariuomenę, tuos, kurie kovoja su blogiu.“ (jm / Vatican News)
