„Šalies agresorės kariuomenė naikina, griauna ir vagia Ukrainos žmonių kultūrinį paveldą“, – gegužės pradžioje feisbuko įraše pranešė Ukrainos Aukščiausios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova. Pasak jos, nuo Rusijos pradėto karo pradžios sunaikinti arba apgadinti 242 paveldo objektai, tarp kurių yra 92 religinės ir sakralinės paskirties objektai. Nuo šio įrašo paskelbimo pranešta apie dar kelias kultūrines netektis.
Daugiausia kultūros paveldo objektų, vardija Ukrainos valstybės pareigūnė, sunaikinta Charkivo srityje – 84, Donecko srityje – 45, Kyjivo srityje – 38, Černihivo srityje – 24, Luhansko srityje – 17, Sumų srityje – 14. Tarp sugriautų kultūrinio paveldo objektų bent šešiolika buvo pripažinti valstybinės reikšmės paminklais.
Be sakralios ar religinės paskirties objektų okupantai taip pat sugriovė 35 istorinius, architektūrinius ir urbanistinius paminklus, 29 paminklus iškilioms asmenybėms ir svarbiems įvykiams atminti, devyniolika muziejų ir salių, 33 kultūros namus, teatrus, bibliotekas.
Galima priminti ir kitas žinias apie tai, kad Rusija jau pasisavino ar gali pasisavinti didelės vertės istorinius ir meninius kūrinius, ypač tuos, kurie buvo saugomi Mariupolyje ar Melitopolyje.
Pastarojo miesto muziejuje buvo saugomi tūkstantmečiai skitų kultūros artefaktai, pagaminti iš aukso, 1954 metais atrasti Melitopolio miesto apylinkėse ir, skirtingai nuo daugelio kitų atvejų, likę Ukrainoje, o ne išvežti į Maskvos ar San Peterburgo muziejus. Spėliojama, kad jie jau gali būti išvežti į Rusiją ar Rusijos kontroliuojamą Krymą. O viename Mariupolio miesto tarybos pranešime buvo nurodyta, kad iš pagrindinio miesto muziejaus ir dailininko Archipo Kuindžio vardo muziejaus paimta šimtai ten saugotų vertybių.
„Naikindama mūsų kultūros paveldą Rusija bando ištrinti ukrainiečių tautos nacionalinę tapatybę“, – rašo Ukrainos Aukščiausios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova, užsimindama apie Rusijos režimo naratyvą, teisinantį agresiją tuo, kad esą ukrainiečiai neturi savarankiškos istorijos, atskiros tapatybės, tad teisėtos pretenzijos į valstybingumą.
Ukrainos valstybinės etnopolitikos ir sąžinės laisvės tarnybos interneto svetainėje pateikiamas ir nuotraukomis dokumentuojamas dar didesnis sugriautų religinės paskirties objektų skaičius, nei paminėjo komisarė. Pasak tarnybos, nuo vasario 24 dienos trylikoje Ukrainos administracinių regionų sugriauta 116 dvasinę reikšmę turinčių pastatų. Didžioji dalis – 91 objektas – yra ortodoksų bažnyčios. Nukentėjo taip pat katalikų ir protestantų bažnyčios, mečetės, sinagogos, religinės mokyklos ir religinių organizacijų nuosavybė.
Galima priminti, kad karo pradžioje, kovo 1 dieną, Visų Ukrainos Bažnyčių ir religinių organizacijų asociacija paskelbė savo nuogąstavimą, kad gali būti smogta Kyjivo Šv. Sofijos bažnyčiai, kurios pamatai buvo pradėti kloti 1037 metais ir kuri primena, kad 11 amžiaus viduryje Kyjivas buvo svarbus miestas. Tuo tarpu Maskva dar nebuvo nei kartą paminėta istoriniuose šaltiniuose. Asociacijos pareiškime primintas precedentas – garsiosios Kyjivo Pečorų lauros komplekso, to paties laikotarpio, kaip ir Šv. Sofijos bažnyčia, Dangun ėmimo katedros susprogdinimas 1941 metais. „Įmanoma patikėti, kad iškreiptas agresoriaus protas yra pajėgus padaryti dar vieną tokį nusikaltimą“, – pažymėta komunikate. (RK / Vatican News)
