Balandžio 11 dienos kasdienėje vaizdo žinioje didysis Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas kalbėjo apie tai, ką jau 47-ąją karo dieną patiria jo kraštas. Taip pat apie tai, ką patiria vyresnio amžiaus žmonės, ir ką reiškia Dievo įsakymas „Gerbk tėvą ir motiną“.
„Tai 47-oji skausmo, kraujo, kančios, žmonių ašarų, masinių žudynių ir daugybės pabėgėlių diena“, – kalbėjo didysis arkivyskupas, dar kartą paminėdamas, kad oficialūs JTO duomenys apie karo Ukrainoje aukas – apie 1800 žuvusių civilių, apie 1500 dingusių, ko gero, taip pat žuvusių – netrukus turės būti padauginti keletą, galbūt dešimtis kartų. Daugybė naujų civilių aukų aptinkama išlaisvintuose miestuose ir kaimuose, tuo tarpu priešas toliau bombarduoja įvairias gyvenvietes. Greta žiaurumo netrūksta ir didvyriškumo: nepaisant visko, žmonės rikiuojasi įsirašymo į kariuomenę punktuose, pasiryžę krūtinėmis ginti tėvynę.
„Šio žiaurumo, bet ir Ukrainos didvyriškumo bei didybės fone šiandien norėčiau kartu su jumis apmąstyti ketvirtąjį Dievo įsakymą „Gerbk savo tėvą ir motiną, kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum žemėje“. Tėvas ir motina yra kiekvieno žmogaus gyvybės šaltinis, mūsų Dievo, gyvybės davėjo, paveikslas“, – sakė Sviatoslavas Ševčukas. Pasak Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vyriausiojo ganytojo, tėvystė ir motinystė drauge yra Dievo Išganytojo, kuris rūpinasi savo vaiku, sukuria jam gyvenimo ir saugumo erdvę, paveikslas. Tėvai yra atvaizdas Dievo, kuris linki savo vaikams gera ir laimės. Štai kodėl taip svarbu mokėti gerbti savo tėvus. Tačiau, pridūrė ganytojas, ketvirtasis Dievo įsakymas saugo kiekvieną pagyvenusį žmogų, kiekvieną ilgaamžį. Ir labai jaudina tai, kaip ukrainiečiai moka gerbti savo vyresniuosius, taip pat ir tais atvejais, kai juos reikia evakuoti, kai reikia gelbėti vyresnio amžiaus ir nevaikštančius ligonius, kažkieno tėvus ir motinas.
„Šiandien mūsų kunigai, mūsų savanoriai Ukrainos miestuose ir kaimuose lanko senolius, kurie liko vieni“, – tęsė ukrainiečių graikų katalikų ganytojas.
Pasak jo, šie susitikimai tampa Dievo meilės apsireiškimo vietomis, labai praturtina abi puses. Senoliai sako – „jūs atėjote pas mus, Viešpats mūsų nepamiršo“. O jaunesniems vyresnieji yra gyvenimo mokytojai ir vertybinių nuostatų, kurios tampa tvirtu gyvenimo pagrindu, perdavėjai. „Prisiminkime šiandien vyresnio amžiaus žmones, kurie yra vieni iš labiausiai pažeidžiamų šiame žiauriame kare“, – sakė didysis arkivyskupas. Jis pasidalijo istorija iš neseniai išvaduotos Lukašivkos gyvenvietės Černihivo srityje, kuri rodo senelių didžiadvasiškumą. Šioje gyvenvietėje okupantai į šešiasdešimties kvadratinių metrų mokyklos rūsį suvarė apie 140 žmonių, tarp kurių buvo bent 50 vaikų. Niekam nebuvo leidžiama išeiti į lauką, mirusieji buvo laikomi su gyvaisiais. Vienas iš įkalintų civilių, vardu Mykolajus, turintis daugiau nei 70 metų, skarele prisirišo prie gimnastikos sienelės ir taip miegojo – kad liktų daugiau vietos kitiems.
Iš kitos pusės tie, kurie sukūrė tokią situaciją, neturi ateities. Kas negerbia savo tėvo ir motinos, kas negerbia senatvės, tas neturės Dievo palaimos ir ilgo gyvenimo šioje žemėje, pabrėžė ganytojas, melsdamas už Ukrainos senelius. (RK / Vatican News)
