„Tai pats sunkiausias įrašas mūsų istorijoje. Be perdėtų emocijų, be patoso. Nelengva susitvardyti po to, ką matėme, bet privalome. Buvome tuose miestuose ir miesteliuose, kurie šiuo metu yra visos pasaulio žiniasklaidos puslapiuose. Buvome baisaus skausmo ir nežmoniškų kančių viduryje“, – rašoma Kyjivo ir Žytomyro vyskupijos „Caritas“ feisbuko puslapyje.
Balandžio 5 dienos įraše pasakojama apie apsilankymą Vorzelio, Babincų, Abramivcų, Savencų gyvenvietėse, taip pat Bučos mieste, iš kurio visą pasaulį apskriejo barbariškai nužudytų civilių nuotraukos. Pasak „Caritas“ savanorių, jie taip pat aplankė mažesnius ir atokesnius kaimelius, kuriuos pagalba pasiekia rečiau. „Žmonės ten kaip šešėliai. Savęs pačių prieš mėnesį šešėliai“, – rašoma Kyjivo ir Žytomyro vyskupijos „Caritas“ paskyroje.
Galima priminti, kad iš Bučos Rusijos kariuomenė pasitraukė kovo 31 dieną, o balandžio pradžioje – iš Kyjivo srities, telkdama jėgas rytinių Ukrainos zonų puolimui.
Vorzelio miestelyje, priklausančiame Bučos rajonui, yra Kyjivo ir Žytomyro lotynų apeigų vyskupijos Švč. Jėzaus širdies seminarija. Pasak vyskupijos „Caritas“, pirmą kartą po kelių savaičių seminarijos bažnyčioje buvo aukotos Mišios, kuriose dalyvavo įprasti lankytojai ir tie, kurie galbūt pirmą kartą peržengė bažnyčios slenkstį. „Lengviau, šviesiau“, – po maldos pasakė žmonės.
„Pažįstu Bučos, Irpinės, Hostomelio, Vorzelio miestus, kaip ir kitus miestus aplink Kyjivą, kurie buvo labai patogūs, gražūs, ramūs. Taip pat pažįstu daug ten gyvenusių žmonių, kurie buvo laimingi ir džiaugėsi ramiu gyvenimu juose“, – italų žinių agentūrai SIR balandžio 6 d. komentare sakė Kyjivo ir Žytomyro lotynų apeigų vyskupas Vitalijus Krivickis, 49 metų amžiaus salezietis, neslėpdamas gilaus sukrėtimo, kurį patyrė pastarąjį mėnesį, kaip ir kiti.
„Be jokios abejonės, visi šie nusikaltimai, visi šie žiaurumai, įvykę šiuose miestuose, negali būti pateisinti. Jaučiame, kad esame neapykantos aukos kaip ukrainiečiai. Tai jausmas, susikaupęs per daugelį ankstesnių metų Rusijoje. Ši neapykanta šiandien labai sužalojo Ukrainos gyventojus. Kalbant apie Bažnyčią, turime stengtis, kad ši neapykanta neįeitų ir į mūsų širdis, kad pyktis neįžengtų į mūsų gyvenimą“, – sakė jis. Pasak jo, to, kas sugriauta, atstatymas pareikalaus milžiniškų pastangų ir išteklių. Tačiau su žmonių vienybe ir solidarumu, ir ne vien Ukrainoje, viskas įmanoma.
Ukrainiečių lotynų apeigų katalikų ganytojas padėkojo už kiekvieną maldą už Ukrainą, už kiekvieną veiksmą, kad karas būtų sustabdytas, už kiekvieną darbą dėl jos žmonių, įskaitant popiežiaus Pranciškaus žodžius ir veiksmus.
„Dėkoju popiežiui už jo norą atvykti į Kyjivą. Apie kelionę į Ukrainą buvo kalbama dar prieš karą. Esu įsitikinęs, kad šis vizitas bus dar vienas paramos ir meilės Ukrainos žmonėms ženklas. Tačiau žinau, kad šiuo karo etapu, kai vis dar vyksta kovos, tokia kelionė būtų labai sudėtinga, o gal ir neįmanoma. Tačiau popiežiaus vizitas į Ukrainą bus tikrai įmanomas, kai įsivyraus taika, ir atneš daug džiaugsmo ir vilties mūsų žmonėms“, – sakė Vitalijus Krivickis, Kyjivo ir Žytomyro vyskupas. (RK / Vatican News)
