„Šiandien mūsų karo kapelionai vadovauja liturginėms apeigoms mūsų kariams, maitina mūsų Išganytojo pergalingu Kūnu ir Krauju tuos, kurie šiandien kovoja už Ukrainos pergalę. Šiandien mūsų kunigai neša mūsų Išganytojo Kūną ir Kraują ten, kur aidi sužeistųjų verksmai ir dejonės – mūsų karo ligoninėse, civilinėse ligoninėse, eina į slėptuves nuo bombų ir rūsius švęsti šio Šventojo Sakramento“, – kasdienėje vaizdo žinioje, paskelbtoje sekmadienį, sakė didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas.
Pasak Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vadovo, sekmadienis – Viešpaties diena, kai stengiamės viską atidėti, kad vienytumės Viešpačiu Dievu. Tačiau karo sąlygomis sekmadienis išgyvenamas kitaip. Vis tik karo viduryje, mirties jūros viduryje, mums, krikščionims, Eucharistija yra nepaprastai svarbus dalykas. Šiandien mes ypatingu būdu sakome sau ir pasauliui: be mūsų Išganytojo Kūno ir Kraujo bendrystės negalime gyventi, negalime išgyventi tomis karo sąlygomis. Būtent Eucharistijos sakramentas suteikia mums jėgų nugalėti mirtį. Eucharistija yra mirties priešnuodis.
Pasak ukrainiečių ganytojo, Rusijos raketos ir bombos vėl skynė civilių, tarp jų tikinčių ir ieškančių Dievo, gyvybes. Bombos naikina ir dvasines šventoves – žmones, ir materialias – kalbama apie mažiausiai 44 sunaikintas bažnyčias ir maldos namus, daugiausia priklausiusias Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai.
Didysis arkivyskupas S. Ševčukas dėkojo visiems, kurie sekmadienį meldėsi už Ukrainą, už taikos pergalę prieš karą, pradedant nuo popiežiaus, įvairių kraštų ganytojams, kurie priima pabėgėlius, kreipiasi savo valstybių institucijas, į savo žmonių sąžines.
Pirmadienio, kovo 21 dienos vaizdo žinioje, 26-ąją karo dieną, Ukrainos graikų katalikų didysis arkivyskupas taip pat buvo priverstas kalbėti apie nepaliaujantį žmonių kraujo liejimą ir ašaras: „Mūsų miestai ir kaimai vėl drebėjo nuo bombardavimo“, – sakė jis, ypatingai pabrėždamas Mariupolio situaciją, kuriame prasidėjo tikras genocidas, šimtai žmonių miršta badu mieste ir jo apylinkėse, jie žudomi vien iš neapykantos. Iš okupuotų teritorijų ateina žinios apie katastrofišką humanitarinę situaciją, apie žmogžudystes, plėšimus, prievartavimus. Tačiau ir ten civiliai žmonės susirenka protestuoti prieš savo prievartautojus ir žudikus. Jie sako, kad Chersonas ir kiti okupuoti Ukrainos miestai yra Ukraina ir kad jie nori gyventi ukrainietiškoje, nepriklausomoje, laisvoje valstybėje. Didysis arkivyskupas prašė melstis už priverstinai iš Ukrainos į Rusiją deportuotus žmones.
„Šiandien noriu ypač padėkoti visiems, kurie Ukrainoje vadinami gelbėtojais, už jų pasiaukojamą darbą. Tai mūsų ugniagesiai, taip pat kitos įvairios paskirties avarinės tarnybos. Tai dėl jūsų drąsos ir tikėjimo savo atliekama tarnyste taisote mūsų miestų ir kaimų infrastruktūrą, kuri kiekvieną dieną yra bombarduojama ir naikinama!“, – sakė didysis Graikų Katalikų Bažnyčios arkivyskupas S. Ševčukas.
Pasak jo, avarinių tarnybų darbuotojai yra tarsi nenuilstantys herojai, kurie kasdien atkakliai atkuria elektros, dujų, šilumos tiekimą žmonių namams. Kiekvieną dieną jie mato, kaip priešas naikina jų darbo vaisius, o kitą dieną atkakliai atstato. Daug jų žuvo nuo priešo bombų ir kulkų, uoliai atlikdami savo pareigas.
Tegul Ukrainoje tokių gelbėtojų būna kuo daugiau! Tegul visas pasaulis būna panašus į tuos gelbėtojus, kurie, nepaisydami karo, atstato gyvybinę erdvę, taiką ir gelbsti žmonių gyvybes, kaip kad šiandien Ukrainoje, kuri toliau kovoja. „Viešpatie, palaimink savo vaikus! Palaimink ir savo žmones! Laimink savo valstybę!“, – pirmadienio vaizdo žinioje sakė Sviatoslavas Ševčukas. (RK / Vatican News)
